Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) parengė naują tikslinę ILTE tiesioginių paskolų finansinę priemonę, skirtą padėti Lietuvos verslams, patiriantiems neigiamą poveikį dėl naftos kainų augimo ir įtampos Vidurio bei Artimųjų Rytų regione. Parengta priemonės schema jau pateikta derinti suinteresuotoms institucijoms ir bus aktyvuota artimiausiu metu.

Priemonei planuojama skirti 100 mln. eurų. Paskolomis galės pasinaudoti verslai savo apyvartiniam kapitalui stiprinti. Paskolos bus prieinamos smulkiajam ir vidutiniam verslui, individualią veiklą ar pagal verslo liudijimą veiklą vykdantiems verslininkams, didelėms įmonėms ir žemės ūkio kooperatyvams. Paskolas tiesiogiai teiks nacionalinis plėtros bankas ILTE.

Vienam gavėjui numatyta iki 1 mln. eurų paskola daugiausia 36 mėnesių laikotarpiui, o įmonių grupėms bendra suteikiamų paskolų suma galės siekti iki 3 mln. eurų. Energetiškai imliems sektoriams ir žemės ūkio kooperatyvams bus taikoma 70 proc. palūkanų nuolaida, o kitiems subjektams finansavimas bus teikiamas rinkos sąlygomis.

Lėšos galės būti naudojamos pagrindinėms veiklos išlaidoms – nuo trumpalaikio turto ir atsiskaitymų su tiekėjais iki nuomos, logistikos, darbo užmokesčio bei kitų einamųjų sąnaudų.

Finansavimas bus skiriamas tik nustatytus kriterijus atitinkantiems subjektams: bus vertinama įmonių finansinė būklė ir likvidumas, taip pat fizinių asmenų įsipareigojimų santykis su turimu turtu. Visi gavėjai taip pat turės atitikti kitus priemonės reikalavimus.

Primename, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įvertinusi geopolitinius procesus Vidurio ir Artimųjų Rytų regione, parengė penkių krypčių planą ekonomikos atsparumui stiprinti. Ši priemonė – šio plano dalis, padėsianti sudaryti sąlygas verslui išlaikyti stabilumą bei augti.

Numatytos šios penkios kryptys:

Pirmoji kryptis – strateginių investicijų spartinimas. Siekiama stiprinti Lietuvos konkurencingumą ne tik per darbo jėgą, bet ir per patrauklią investicinę aplinką, todėl numatoma kurti valstybės subsidijų priemonę itin stambioms investicijoms.

Antroji – palankesnių investicinių sąlygų sudarymas didelę pridėtinę vertę kuriantiems projektams, kurie šiuo metu nepatenka į esamą reguliavimą. Numatoma plėsti sąlygas visoms investicijoms pritraukti, kurios šiandien kuria didelę vertę.

Trečioji – inovacijų ekonomikos stiprinimas. Prioritetas bus teikiamas energinio efektyvumo, alternatyvios energetikos ir verslo transformacijos sprendimams. Šiuo tikslu jau kuriamas „LitAI“ – didžiausias Baltijos šalyse dirbtinio intelekto centras, stiprinsiantis kompetencijas ir inovacijas bei padėsiantis pasirengti naujam technologiniam etapui.

Ketvirtoji – produktyvumo didinimas per MTEP, skaitmenizacija ir technologinis atsinaujinimas. Siekiama paskatinti įmones aktyviau investuoti į naujų produktų kūrimą, procesų efektyvinimą ir pažangesnius gamybos modelius. Todėl bus siūloma tobulinti pelno mokesčio lengvatos MTEP veikloms modelį, kad jis būtų aiškesnis, labiau orientuotas į riziką ir skatintų įmones inovuoti. Tačiau vien inovacijų nepakanka. Daliai Lietuvos įmonių didžiausias iššūkis šiandien nėra tai, kad jos nenori augti, o tai, kad jos per lėtai atnaujina savo technologinę bazę. Todėl siūloma įtvirtinti ir pelno mokesčio lengvatą įmonių technologiniam atsinaujinimui. Ši paskata skatintų investicijas į automatizavimą, robotizaciją, skaitmeninę įrangą, pažangias valdymo sistemas ir našumą didinančias technologijas. Tai ypač svarbu apdirbamajai pramonei ir regionuose veikiančioms įmonėms, kurių konkurencingumas vis labiau priklauso ne nuo darbo jėgos kiekio, o nuo modernios įrangos ir technologijų. Lietuvos konkurencingumas turi būti kuriamas ne pigesniu darbu, o modernesne gamyba ir didesniu produktyvumu.

Penktoji – regioninė ekonomikos transformacija. Planuojama plėsti laisvųjų ekonominių zonų ir valstybės rezervuotų investicinių sklypų pasiūlą regionuose, finansuoti gamybinių pastatų vystymą ten, kur rinka to pati nepadaro, stiprinti savivaldybių infrastruktūros finansavimą ir sudaryti sąlygas investuotojui greičiau ateiti ten, kur šiandien investicijos stringa dėl paruoštos infrastruktūros stokos.