Apie mus

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra patikimas socialinis - ekonominis partneris.

Esame stipriausia asocijuota verslo struktūra regione, turinti bene didžiausią realiai veikiančių narių skaičių. Daugiau nei 30 metų buriame tiek jauną, tiek brandų verslą aktyviai bendrystei, atstovaujame ir giname verslo interesus regione ir Lietuvoje. Pasitelkiant šiuolaikines vadybos, technologijų ir žmogiškąsias kompetencijas esame bene pažangiausia, stipriausia, lyderiaujanti verslo bendruomenė Šiaurės Lietuvos regione.

Atstovaudami savo nariams, padedame regiono ūkio subjektams plėsti tarptautinius ekonominius ryšius su užsienio partneriais, didinti prekių eksportą ir lietuviškų prekių patekimą į užsienio rinkas, pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Didelį dėmesį skiriame palankios verslui aplinkos kūrimui regione, verslumo skatinimui ir socialinio dialogo stiprinimui.

Rodyti daugiau

Svarbiausios veiklos kryptys

  • Atstovavimas teisėtiems Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių interesams
  • Eksporto skatinimas ir jo apimčių didinimas
  • Įmonių konkurencingumo didinimas
  • Verslumo skatinimas
Suskleisti
Misija ir vizija

Mūsų misija – telkti verslo bendruomenę ir atstovauti rūmų narių bendriesiems interesams.

Vizija -pažangiausia verslo bendruomenė regione.

Esame  vertės kūrimo grandinė verslui, kuris nori augti ir plėstis. Mūsų paslaugos – ryšių užmezgimo reginiai, B2B susitikimai, mokymai, seminarai, verslo pusryčiai, verslo misijos, konferencijos, parodos, projektinės veiklos įmonių eksporto, tarptautiškumo skatinimui,  įmonių darbuotojų profesinių kompetencijų ugdymui – skirtos Jūsų verslo konkurencingumui ir išskirtinumui stiprinti, žinomumui ir pripažinimui didinti.

Struktūra ir Rūmų valdymas

Generalinė asamblėja – visuotinis Rūmų narių atstovų susirinkimas – aukščiausiasis rūmų valdymo organas. Kiekvienas Rūmų narys Generalinėje asamblėjoje turi po vieną sprendžiamąjį balsą.

Generalinė asamblėja:
– nustato Rūmų veiklos kryptis;
– formuoja komitetus, tvirtina jų nuostatus;
– priima, papildo ir keičia Rūmų įstatus;
– tvirtina Rūmų biudžetą;
– renka iš savo narių ketveriems metams Rūmų prezidentą, viceprezidentus, Revizijos komisiją ir jos pirmininką, Tarybą, nustato jos funkcijas ir įgaliojimus;
– vykdo kitas verslo savivaldos funkcijas.

Rodyti daugiau

Rūmų valdymo organai:

Taryba vadovauja Rūmų veiklai tarp Generalinių asamblėjų. Generalinė asamblėja renka Tarybą iš Rūmų narių atstovų. Į Rūmų tarybą išrenkami daugiausia balsų surinkę kandidatai. Į Tarybos sudėtį įeina Rūmų prezidentas ir 2 viceprezidentai.

Taryba atlieka šias funkcijas:

– šaukia Generalinę asamblėją;
– nustato stojamojo ir nario mokesčių dydžius ir jų mokėjimo tvarką, sumažina nario mokestį arba laikinai atleidžia nuo jo;
– analizuoja Rūmų biudžeto vykdymą, Rūmų administracijos veiklą, Revizijos komisijos pateiktą medžiagą;
– tvirtina Rūmų pajamų – išlaidų sąmatą ir jos vykdymą;
– priima ir šalina Rūmų narius;
– prezidento siūlymu ketveriems metams skiria ir atšaukia Rūmų generalinį direktorių;
– tvirtina Rūmų administracijos darbo reglamentą;
– steigia ir likviduoja Rūmų filialus ir atstovybes, tvirtina Rūmų filialų nuostatus ir atstovybių įgaliojimus;
– atlieka kitas funkcijas, neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymui.

Rūmų prezidentas pirmininkauja Rūmų Generalinėje asamblėjoje ir Tarybos posėdžiuose, vadovauja Tarybai, kviečia Tarybos posėdžius, atstovauja Rūmams Lietuvos Respublikos, užsienio šalių ir tarptautinėse institucijose.

Rūmų generalinis direktorius yra Rūmų administracijos vadovas. Jis nustato pareigybes, priima ir atleidžia darbuotojus, tvirtina pareigines instrukcijas, atstovauja Rūmams įvairiose Lietuvos Respublikos, užsienio šalių ir tarptautinėse institucijose, sudaro tarptautines ir kitas sutartis. Generalinis direktorius atsako už Rūmų biudžeto vykdymą bei Tarybos sprendimų įgyvendinimą. Už savo veiklą jis atsiskaito Tarybai.

Suskleisti
Rūmų istorija

Prekybos arba Prekybos ir pramonės rūmų – verslo interesų atstovavimo institucijos – istorija prasideda XVI amžiuje, kai 1599 m. Prancūzijoje Marselio miesto valdyba paskyrė keturių pirklių komisiją, suteikdama jai patariamojo organo prekybos klausimais statusą. Vėliau ši komisija buvo pavadinta Prekybos rūmais.

Vokietijoje pirmieji rūmai atsirado XVII amžiuje, kai 1665 m. Hamburge buvo įsteigta prekybos rūmų tipo įstaiga „Komerzdeputation“, kuri 1866 m. buvo pavadinta Prekybos rūmais. XX amžiaus pradžioje Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos metropolijose buvo atitinkamai 117 ir 86 prekybos rūmai, o Vokietijoje jų skaičius padidėjo iki 144.

Rodyti daugiau

Lietuvoje pirmieji prekybos ir pramonės rūmai įsteigti 1924 metais. Jų veiklos zona buvo Lietuvos teritorija be autonomijos pagrindais tuo metu besitvarkiusio Klaipėdos krašto, kuriame įsteigti atskiri Prekybos ir pramonės rūmai.

1936 m. liepos 7 dieną „Vyriausybės Žiniose“ Nr.539 paskelbtas naujas Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas, o spalio 15 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Rūmų pirmininku paskyrė Vladą Kurkauską. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai tarpukario metais aktyviai veikė plėtodami prekybą, pramonę ir kitus verslus. 1940 m. liepos 29 d. okupacinė sovietų valdžia Rūmus likvidavo.

ŠIAULIŲ PREKYBOS, PRAMONĖS IR AMATŲ RŪMAI
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. buvo atkurti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai, o 1991 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 440 „Dėl regioninių prekybos ir pramonės rūmų steigimo ir jų įstatų pagrindinių principų patvirtinimo“ Lietuvoje buvo įsteigti 6 regioniniai prekybos ir pramonės rūmai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje. Šiaulių regioniniai prekybos, pramonės ir amatų rūmai pradėjo veikti 1991 vasarą. Nuo 1995 m. lapkričio 14 d. pagal Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą Nr.I-1093 regioniniai prekybos ir pramonės rūmai buvo pertvarkyti į 5 Prekybos, pramonės ir amatų rūmus.
Šiaulių PPAR įregistruoti Ekonomikos ministerijoje 1996 m. kovo 21 d.

DABARTIS  

Šiandieninėje Europoje jau yra daugiau negu 1700 Prekybos ir pramonės rūmų, kuriuose dirba daugiau nei 50 000 kvalifikuotų specialistų, teikiančių paslaugas visų rūšių ir įvairaus dydžio įmonėms.
Daugelyje Europos valstybių (Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoj, Nyderlanduose, Graikijoje, Turkijoje, Liuksemburge ir pan.) prekybos ir pramonės rūmai veikia viešosios teisės pagrindu, t.y. tose šalyse narystė Rūmuose privaloma visų rūšių įmonėms.
Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje prekybos ir pramonės rūmai veikia pagal privačiąją teisę, t.y. narystė Rūmuose įmonėms nėra privaloma. Lietuvoje įmonės tampa Rūmų nariais taip pat laisvanoriškai.

Suskleisti