Apie mus

Rūmų valdymo organai:

Taryba vadovauja Rūmų veiklai tarp Generalinių asamblėjų. Generalinė asamblėja renka Tarybą iš Rūmų narių atstovų. Į Rūmų tarybą išrenkami daugiausia balsų surinkę kandidatai. Į Tarybos sudėtį įeina Rūmų prezidentas ir 2 viceprezidentai.

Taryba atlieka šias funkcijas:

– šaukia Generalinę asamblėją;
– nustato stojamojo ir nario mokesčių dydžius ir jų mokėjimo tvarką, sumažina nario mokestį arba laikinai atleidžia nuo jo;
– analizuoja Rūmų biudžeto vykdymą, Rūmų administracijos veiklą, Revizijos komisijos pateiktą medžiagą;
– tvirtina Rūmų pajamų – išlaidų sąmatą ir jos vykdymą;
– priima ir šalina Rūmų narius;
– prezidento siūlymu ketveriems metams skiria ir atšaukia Rūmų generalinį direktorių;
– tvirtina Rūmų administracijos darbo reglamentą;
– steigia ir likviduoja Rūmų filialus ir atstovybes, tvirtina Rūmų filialų nuostatus ir atstovybių įgaliojimus;
– atlieka kitas funkcijas, neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymui.

Rūmų prezidentas pirmininkauja Rūmų Generalinėje asamblėjoje ir Tarybos posėdžiuose, vadovauja Tarybai, kviečia Tarybos posėdžius, atstovauja Rūmams Lietuvos Respublikos, užsienio šalių ir tarptautinėse institucijose.

Rūmų generalinis direktorius yra Rūmų administracijos vadovas. Jis nustato pareigybes, priima ir atleidžia darbuotojus, tvirtina pareigines instrukcijas, atstovauja Rūmams įvairiose Lietuvos Respublikos, užsienio šalių ir tarptautinėse institucijose, sudaro tarptautines ir kitas sutartis. Generalinis direktorius atsako už Rūmų biudžeto vykdymą bei Tarybos sprendimų įgyvendinimą. Už savo veiklą jis atsiskaito Tarybai.

Lietuvoje pirmieji prekybos ir pramonės rūmai įsteigti 1924 metais. Jų veiklos zona buvo Lietuvos teritorija be autonomijos pagrindais tuo metu besitvarkiusio Klaipėdos krašto, kuriame įsteigti atskiri Prekybos ir pramonės rūmai.

1936 m. liepos 7 dieną „Vyriausybės Žiniose“ Nr.539 paskelbtas naujas Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas, o spalio 15 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Rūmų pirmininku paskyrė Vladą Kurkauską. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai tarpukario metais aktyviai veikė plėtodami prekybą, pramonę ir kitus verslus. 1940 m. liepos 29 d. okupacinė sovietų valdžia Rūmus likvidavo.

ŠIAULIŲ PREKYBOS, PRAMONĖS IR AMATŲ RŪMAI
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. buvo atkurti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai, o 1991 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 440 „Dėl regioninių prekybos ir pramonės rūmų steigimo ir jų įstatų pagrindinių principų patvirtinimo“ Lietuvoje buvo įsteigti 6 regioniniai prekybos ir pramonės rūmai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje. Šiaulių regioniniai prekybos, pramonės ir amatų rūmai pradėjo veikti 1991 vasarą. Nuo 1995 m. lapkričio 14 d. pagal Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą Nr.I-1093 regioniniai prekybos ir pramonės rūmai buvo pertvarkyti į 5 Prekybos, pramonės ir amatų rūmus.
Šiaulių PPAR įregistruoti Ekonomikos ministerijoje 1996 m. kovo 21 d.

DABARTIS  

Šiandieninėje Europoje jau yra daugiau negu 1700 Prekybos ir pramonės rūmų, kuriuose dirba daugiau nei 50 000 kvalifikuotų specialistų, teikiančių paslaugas visų rūšių ir įvairaus dydžio įmonėms.
Daugelyje Europos valstybių (Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoj, Nyderlanduose, Graikijoje, Turkijoje, Liuksemburge ir pan.) prekybos ir pramonės rūmai veikia viešosios teisės pagrindu, t.y. tose šalyse narystė Rūmuose privaloma visų rūšių įmonėms.
Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje prekybos ir pramonės rūmai veikia pagal privačiąją teisę, t.y. narystė Rūmuose įmonėms nėra privaloma. Lietuvoje įmonės tampa Rūmų nariais taip pat laisvanoriškai.