Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija prisideda prie Šiaulių miesto savivaldybės kreipimosi ir palaiko infrastruktūros plėtros Šiaulių ekonominėje zonoje projektą, įrengiant trūkstamą geležinkelio atšakos dalį. Šiuo metu jau yra rekonstruota ir įrengta nauja Inžinerinė pramoninio parko (56 ha), Laisvosios ekonominės zonos (132 ha) ir Šiaulių oro uosto infrastruktūra. Iš viso sutelkta ir investuota daugiau nei 36 mln. EUR ir verslo plėtra šiose teritorijose toliau sėkmingai plečiama, todėl atsiranda būtinybė užtikrinti efektyvų žaliavų ir produkcijos transportavimą geležinkelio transportu. Atliktos studijos rodo, kad nepakanka šiuo metu įrengtos geležinkelio infrastruktūros (1,4 km) iki Šiaulių pramoninio parko teritorijos. Būtina pabaigti įrengti likusią atšakos dalį iki Šiaulių laisvosios ekonominės zonos teritorijos (toliau – Atšaka) ir užtikrinti veikiančių įmonių konkurencingumą ir investicijų patrauklumą į laisvus ekonominės zonos sklypus.

Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bendrajame plane iki 2030 metų yra numatyti strateginiai tikslai, kurie svarbūs Šiaulių ir Panevėžio regionams. Šio plano apimtyje numatyta suformuoti urbanistinių centrų – Šiaulių ir Panevėžio – lygiavertę partnerystę, teikiant tarptautinio lygmens paslaugas funkcinės bendrystės principu ir įtraukiant nacionalines, skirtingus sektorinius interesus atstovaujančias, institucijas. Minėtos Atšakos įrengimas ne tik sustiprintų sinergijos galimybes tarp šių miestų, bet kartu padėtų efektyviau įveiklinti „Rail Baltica“ vėžę, gerinti žaliavų ir prekių judumą tarp Šiaulių–Panevėžio miestų, o kartu intensyviau vystyti Panevėžio ir Šiaulių krovininių terminalų jungtis su visa ES. Tokių tikslų įmanoma pasiekti tik pilnai užbaigus geležinkelio Atšakos projektus Šiaulių ekonominės zonos teritorijoje.

Kartu būtina paminėti, kad numatomas Atšakos įrengimas užtikrintų Inžinerinio pramoninio parko (56 ha), Laisvosios ekonominės zonos (132 ha) ir Šiaulių oro uosto infrastruktūros integravimą į bendrą geležinkelio vėžę su Klaipėdos jūrų uosto akvatorija ir suteiktų galimybę dar tikslingiau išnaudoti Klaipėdos jūrų uosto ir Šiaulių pramoninių ir Oro uosto teritorijų efektyvesnį įveiklinimą. Iki šios dienos kroviniai iš Šiaulių regiono, Klaipėdos uostą pasiekdavo daugiausia sausumos transportu. Atsiradus Atšakai, transportavimas vyktų gerokai efektyvesne ir ekologiškesne geležinkelio vėže.

Kviečiame Lietuvos Respublikos Vyriausybę rasti bendrus sprendimus ir skirti lėšas  ypatingos svarbos projekto įgyvendinimui, nuo kurio priklauso net tik regione veikiančių verslo subjektų ir karinių struktūrų efektyvus darbas, bet ir didesnės mokesčių įplaukos į nacionalinį ir regiono savivaldybių biudžetus.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius; Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius; Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis; Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas.