Europos Sąjungos (ES) klimato kaitos politika daro įtaką praktiškai visoms sritims, todėl verslui, norint gauti ES finansavimą, reikės prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Vienas iš naujausių ir svarbiausių – DNSH (angl. „Do no significant harm”) arba „reikšmingos žalos nedarymo“ principo laikymasis. Jis įtvirtintas Lietuvai skirtuose ES finansavimo mechanizmuose, atsirado siekiant užtikrinti, kad investicijos skatintų aplinkai draugiškesnės ekonomikos augimą.

„DNSH principas apima įsipareigojimą užkirsti kelią didelei žalai, daromai aplinkai, žmonių sveikatai. Tai įrankis, kuris gali padėti tvarumo aspektus integruoti į sprendimų priėmimo procesus visuose ekonomikos sektoriuose. Teikdami pirmenybę aplinkos apsaugai,  suinteresuotosios šalys gali prisidėti prie tvaresnės ir teisingesnės ateities. Prieš pradėdami bet kokią ekonominę veiklą, rekomenduojame atlikti savarankišką įvertinimą siekiant nustatyti, koks neigiamas poveikis“, – paaiškino Tadas Kavaliauskas, INVEGOS tvarumo srities vadovas.

Taikys ir bankai

ES yra pasiryžusi tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu (pasiekti „Net Zero“) iki 2050 m., įgyvendindama ambicingą žaliojo kurso strategiją. Ji apima visapusiškas priemones, skirtas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimui, tvarumo skatinimui ir biologinės įvairovės apsaugai. DNSH principas čia bus lemiamas vertinant projektus, užtikrindamas, kad veiklos, finansuojamos ES fondų lėšomis, nekenktų aplinkos tikslams.

INVEGA jau yra paskelbusi kvietimą investiciniams projektams „AEI paskolos juridiniams asmenims“, kuriam taikomas reikalavimas pateikti DNSH deklaraciją. Artimiausiu metu skelbs kitus finansavimo kvietimus verslui, kuriuose taip pat jos reikalaus.

Principas „Nedaroma reikšminga žala“ (DNSH) yra projektų, politikos ir iniciatyvų poveikio aplinkai vertinimo pagrindas“, – priduria T. Kavaliauskas.

Pasak Žaliųjų finansų instituto vadovo Audriaus Šilgalio, DNSH principo laikymasis ne tik  atveria duris į ES finansavimą, suteikiantį galimybę plėtoti inovatyvius, aplinkai draugiškus projektus, bet ir į lengviau prieinamą finansavimą iš kitų finansavimo šaltinių.

„DNSH principą, ESG (aplinkos, socialinius ir valdysenos) kriterijus ir tvarumo rizikų vertinimą vis plačiau taiko bankai, investicinės bendrovės bei kiti finansų sektoriaus dalyviai skolindami įmonėms ir investuodami į jas, nes tvarumo principai įtvirtinti ir kituose ES teisės aktuose. Be to, įmonių orientacija į tvarumą ir atsakingą verslo vystymą padeda gerinti įmonės įvaizdį, stiprina jos ilgalaikį konkurencingumą ir atitinka vis aukštesnius vartotojų bei investuotojų lūkesčius tvarumo atžvilgiu”, – pabrėžia A. Šilgalis.

Verslo sritys ir kolektyvinių veiksmų svarba

1. Kavaliauskas vardija  pavyzdžius, kaip atskiri sektoriai gali prisidėti prie tvarumo. Pirma – tai  nekilnojamas turtas. Tvarios statybos ir žaliosios infrastruktūros praktikos taikymas nekilnojamojo turto plėtros projektuose gali žymiai sumažinti poveikį aplinkai ir pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę. Tai apima energiją taupančių pastatų statybą, lietaus vandens surinkimo sistemų diegimą ir žaliųjų erdvių įtraukimą į miestų projektus.

Antra svarbi sritis yra transporto sektoriaus transformacija. Investavimas į viešojo transporto sistemas, elektrinių transporto priemonių skatinimas ir logistikos tinklų optimizavimas gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, transporto spūstis ir pagerinti oro kokybę miesto vietovėse. Tvarūs transporto sprendimai ne tik prisideda prie aplinkos apsaugos, bet ir didina bendruomenių mobilumą bei pasiekiamumą.

Trečia sritis – apdirbama gamyba, kurioje bus svarbus žiedinės ekonomikos principų taikymas, atliekų susidarymo mažinimas ir išteklių naudojimo efektyvumas. Ekologinio projektavimo principų įgyvendinimas, medžiagų perdirbimas ir gamybos procesų optimizavimas gali sumažinti ekologinį pėdsaką ir padidinti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

„Kiekviename iš šių sektorių, siekiant tvarumo, reikalingas holistinis požiūris, kuriame atsižvelgiama į sektoriaus poveikį 6 aplinkos tikslams. Nedarant reikšmingos žalos nei vienam iš šių tikslų, veikla gali būti vertinama atitinkanti DNSH principą. Integruodami tvarumo kriterijus į sprendimų priėmimo procesus, skatindami suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą ir inovacijas, tiek viešasis, tiek privatusis sektoriai gali prisidėti prie aplinkai draugiškesnės ateities. Siekdami kurti tvarią visuomenę, išnaudokime kolektyvinių veiksmų galią, kad sukurtume ilgalaikį teigiamą poveikį ateinančioms kartoms“, – pabrėžė INVEGOS tvarumo vadovas T. Kavaliauskas.