Naujienos
Europos Komisija skelbia liepos mėnesio sprendimus dėl pažeidimų
Liepos 25 d. Europos Komisija (EK) paskelbė liepos mėnesio sprendimus dėl pažeidimų.
Aplinka. Europos Komisija ragina visas ES valstybes nares pasiekti atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslus
Europos Komisija nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą išsiųsdama oficialius pranešimus Airijai, Austrijai, Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Danijai, Estijai, Graikijai, Ispanijai, Italijai, Kiprui, Kroatijai, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai (INFR(2024)2143), Liuksemburgui, Maltai, Nyderlandams, Portugalijai, Prancūzijai, Rumunijai, Slovėnijai, Slovakijai, Suomijai, Švedijai, Vengrijai ir Vokietijai, nes šios šalys nepasiekė atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslų. Remiantis naujausiais turimais duomenimis, kuriuos pateikė valstybės narės, joms visoms nepavyko pasiekti kelių atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslų, nustatytų galiojančiuose ES atliekų teisės aktuose.
Atliekų pagrindų direktyvoje (Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/851) nustatyti teisiškai privalomi komunalinių atliekų parengimo pakartotinai naudoti ir perdirbti tikslai. Bulgarija, Čekija, Danija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Suomija ir Švedija nepasiekė 2020 m. tikslo, kad 50 proc. komunalinių atliekų (pvz., popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo) būtų parengiama pakartotinai naudoti ir perdirbti.
Be to, Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva (Direktyva 94/62/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/852) taikoma visoms Europos rinkoje platinamoms pakuotėms ir visoms susidariusioms pakuočių atliekoms, neatsižvelgiant į tai, kur jos naudojamos. Pagal ją buvo reikalaujama, kad iki 2008 m. gruodžio 31 d. 55–80 proc. visų pakuočių atliekų būtų perdirbama. Nustatyti įvairių medžiagų perdirbimo tikslai: 60 proc. – stiklui, 60 proc. – popieriui ir kartonui, 50 proc. – metalams, 22,5 proc. – plastikui ir 15 proc. – medienai, tačiau pernelyg daug šių tikslų buvo nepasiekti.
Be to, Direktyvoje dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (Direktyva 2012/19/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2024/884) reikalaujama atskirai rinkti ir tinkamai apdoroti elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekas bei nustatyti jų surinkimo, naudojimo ir perdirbimo tikslai. Minimalus kasmet pasiekiamas atliekų surinkimo lygis yra 65 proc. elektros ir elektroninės įrangos, kuri buvo pateikta rinkai atitinkamoje valstybėje narėje per trejus ankstesnius metus, vidutinio svorio arba 85 proc. toje valstybėje narėje susidariusių EEĮ atliekų pagal svorį. Dauguma valstybių narių atskirai nesurinko pakankamai EEĮ atliekų, todėl nepasiekė ES atliekų surinkimo tikslo.
Valstybės narės turėtų dėti daugiau įgyvendinimo pastangų, kad įvykdytų pirmiau minėtus įsipareigojimus. Šiuo atžvilgiu valstybės narės galėtų remtis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, nustatytomis 2023 m. su atliekomis susijusioje ankstyvojo perspėjimo ataskaitoje. Tai taip pat padės valstybėms narėms pasiekti būsimus 2025, 2030 ir 2035 m. tikslus, nustatytus neseniai padarytais ES atliekų teisės aktų pakeitimais.
Todėl kiekvienai iš 27 valstybių narių Europos Komisija siunčia oficialius pranešimus. Šalys turi per du mėnesius atsakyti ir pašalinti Europos Komisijos nustatytus trūkumus. Jei nebus pateikta priimtinų atsakymų, Europos Komisija gali nuspręsti pateikti pagrįstas nuomones.
Oficialus pranešimas pagal SESV 260 straipsnį
Finansinės paslaugos. Europos Komisija ragina LIETUVĄ ir dar 8 valstybes nares užbaigti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos pakeitimų perkėlimą į nacionalinę teisę
Europos Komisija nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą išsiųsdama oficialius pranešimus Austrijai, Bulgarijai, Ispanijai, Italijai, Kiprui, Lietuvai (INFR(2024)2180), Lenkijai, Portugalijai ir Slovakijai dėl to, kad šalys į nacionalinę teisę nevisiškai perkėlė Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (Direktyva 2014/59/ES, BGPD) pakeitimus, padarytus Reglamentu (ES) 2022/2036, susijusius su prudencine tvarka, taikoma pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms, ir bankų grupių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumais.
Reglamentu (ES) 2022/2036 padaryti BGPD pakeitimai yra svarbūs siekiant užtikrinti visišką suderinimą ES su Finansinio stabilumo tarybos standartais dėl pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų (G-SII) bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC). Visų pirma pakeitimai yra būtini siekiant tinkamai atspindėti ES G-SII poziciją trečiosiose valstybėse esančių jų patronuojamųjų įmonių atžvilgiu ir toliau gerinti didžiausių ES bankų grupių gebėjimą atlaikyti finansinius sukrėtimus. Be to, pakeitimais turėtų būti visiškai suderinta vidaus išteklių prudencinė tvarka, taikoma nuostoliams padengti ir tarpiniams bankų grupės subjektams rekapitalizuoti, o tai yra svarbu bankų pertvarkymui. Jei šios techninės, bet svarbios priemonės nebus perkeltos į nacionalinę teisę, nebus įmanoma pasiekti būtino suderinimo lygio bendroje ES bankų sektoriaus sistemoje.
Todėl Europos Komisija siunčia Austrijai, Bulgarijai, Ispanijai, Italijai, Kiprui, Lietuvai, Lenkijai, Portugalijai ir Slovakijai oficialius pranešimus. Šalys turi per du mėnesius atsakyti ir pašalinti Europos Komisijos nurodytus trūkumus. Jei nebus pateiktas priimtinas atsakymas, Europos Komisija gali nuspręsti pateikti pagrįstą nuomonę.
Finansinės paslaugos. Europos Komisija ragina LIETUVĄ ir dar 11 valstybių narių užbaigti Direktyvos dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų perkėlimą į nacionalinę teisę
Europos Komisija nusprendė išsiųsti pagrįstas nuomones Austrijai, Belgijai, Bulgarijai, Ispanijai, Italijai, Kiprui, Lenkijai, Lietuvai (INFR(2024)0079), Nyderlandams, Portugalijai, Suomijai ir Vengrijai dėl nevisiško Direktyvos dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų perkėlimo į nacionalinę teisę.
Pagrindinis Direktyvos (ES) 2021/2167 tikslas – sudaryti sąlygas kredito administratoriams ir kredito pirkėjams veikti visoje Europos Sąjungoje, kartu tvirtai apsaugant skolininkų teises. Direktyvoje, pavyzdžiui, reikalaujama, kad kredito pirkėjai ir kredito administratoriai veiktų garbingai, sąžiningai ir profesionaliai skolininkų atžvilgiu ir su jais bendrautų tokiu būdu, kuris nebūtų laikomas priekabiavimu, prievarta ar nederama įtaka.
Europos Komisija nusprendė pateikti Austrijai, Belgijai, Bulgarijai, Ispanijai, Italijai, Kiprui, Lenkijai, Lietuvai, Nyderlandams, Portugalijai, Suomijai ir Vengrijai pagrįstą nuomonę. Šalys turi per du mėnesius atsakyti ir imtis reikiamų priemonių. Priešingu atveju Europos Komisija gali nuspręsti perduoti bylas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.