Europos Komisija priėmė Komunikatą, kuriuo siekiama padėti valstybėms narėms kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, kylančiomis dėl Rusijos ir Baltarusijos naudojimosi migracija kaip ginklu, ir stiprinti saugumą prie ES išorės sienų.

Rimtos ir nuolatinio pobūdžio hibridinės grėsmės prie rytinės Rusijos ir Baltarusijos sienos kelia naujų problemų ES. Kad tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis būtų užtikrintas saugumas ir teritorinis vientisumas, su Rusija ir Baltarusija bendrą sieną turinčios valstybės narės turi turėti galimybę imtis ryžtingų veiksmų. Tam reikia tvirtesnio ES atsako, visapusiškai laikantis ES ir tarptautinės teisės.

EK Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Žengėme dar vieną ryžtingą žingsnį, kad padėtume pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, kylančiomis dėl nepriimtino Rusijos ir Baltarusijos naudojimosi migracija kaip ginklu. Su Rusija ir Baltarusija besiribojančioms šalims, tokioms kaip, Suomija, turinti 1 340 km ilgio sieną su Rusija, kyla ypač rimtų problemų užtikrinant Sąjungos saugumą ir valstybių narių teritorinį vientisumą. Šiandien šioms šalims siūlome tolesnę paramą, įskaitant papildomą 170 mln. EUR finansavimą elektroninei stebėjimo įrangai atnaujinti, telekomunikacijų tinklams tobulinti, mobiliajai aptikimo įrangai diegti ir kovai su bepiločių orlaivių įsibrovimu. Jokiu būdu negalima leisti, kad autokratai panaudotų mūsų europines vertybes prieš mus pačius.“

Komunikatu remiamos valstybės narės, nustatant veiksmų, kuriais turėtų būti užkirstas kelias Rusijai ir Baltarusijai naudotis ES principais ir vertybėmis prieš ES, sistemą.

Problemų prie ES išorės sausumos sienų su Rusija ir Baltarusija ir grėsmės Sąjungos saugumui nustatymas. Rusija ir Baltarusija, vykdydamos karo veiksmus, naudojasi žmonėmis, nepaisydamos jų pažeidžiamumo. Šį hibridinį karą jos naudoja kaip politinę priemonę, kuria siekiama destabilizuoti mūsų visuomenę, pakenkti ES vienybei ir sukelti pavojų Šengeno erdvės saugumui ir vientisumui bei visos Sąjungos saugumui. Atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos poziciją ir šiandienos komunikatą, Europos Komisija remia valstybes nares, kad jos užkirstų kelią Rusijai ir Baltarusijai naudotis Europos principais ir vertybėmis, įskaitant teisę į prieglobstį, prieš pačią ES.

ES politinio atsako ir operatyvinės paramos stiprinimas. ES jau ėmėsi tam tikrų veiksmų kovodama su Baltarusijos naudojimusi migrantais kaip ginklu Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje 2021 m. ir Rusijos naudojimusi migrantais kaip ginklu prie sienos su Suomija. Skubiai suintensyvintos finansinės, operatyvinės ir diplomatinės pastangos, be kita ko, įtraukiant kilmės ir tranzito šalis.
Siekdama dar labiau sustiprinti sienų su Rusija ir Baltarusija stebėjimą, Europos Komisija iš viso dabar skiria papildomą 170 mln. EUR finansavimą: 150 mln. EUR pagal Sienų valdymo ir vizų priemonę (SVVP) ir dar 20 mln. EUR iš SVVP teminės priemonės, siekiant didesnio geografinio pasiskirstymo. Šiomis lėšomis bus teikiama parama Estijai (19,4 mln. EUR), Suomijai (50 mln. EUR), Latvijai (17 mln. EUR), Lietuvai (15,4 mln. EUR), Lenkijai (52 mln. EUR) ir Norvegijai (16,4 mln. EUR), kad jos atnaujintų elektroninio stebėjimo įrangą, patobulintų telekomunikacijos tinklus, įdiegtų mobiliąją aptikimo įrangą ir kovotų su bepiločių orlaivių įsibrovimu, taip užtikrindamos informuotumą apie padėtį tikruoju laiku ir padidindamos patruliavimo prie sienos mobilumą.

Teisinio konteksto nustatymas. Valstybių narių prievolė yra apsaugoti ES išorės sienas. Kartu jos turi gerbti pagrindines teises ir negrąžinimo principą. Atsižvelgiant į tai, kad grėsmė ES saugumui ir valstybių narių teritoriniam vientisumui prie ES išorės sienų su Rusija ir Baltarusija yra rimta ir išliekanti, valstybės narės gali remtis Sutarties nuostatomis, kad išimties tvarka ir griežtomis sąlygomis būtų viršijama tai, kas numatyta ES antrinės teisės aktuose, kontroliuojant Teisingumo Teismui. Tai galėtų apimti priemones, kuriomis gali būti smarkiai ribojamos pagrindinės teisės, pavyzdžiui, teisė į prieglobstį ir susijusios garantijos, kurioms taikomi Chartijos reikalavimai. Šiandienos komunikate išdėstytos tokių priemonių taikymo sąlygos: priemonės turi būti proporcingos, apsiriboti tuo, kas tikrai būtina aiškiai apibrėžtais atvejais, ir laikinos.

Bendradarbiavimo su Sąjunga ir kitomis valstybėmis narėmis stiprinimas. Europos Komisija ragina valstybes nares atidžiai įvertinti visus susijusius interesus ir pasinaudoti visomis Sąjungos teisinės tvarkos teikiamomis galimybėmis imantis išimtinių priemonių kovai su hibridiniais išpuoliais, susijusiais su migracijos naudojimu kaip ginklu. Atsižvelgiant į lojalaus bendradarbiavimo principą, valstybės narės raginamos glaudžiai bendradarbiauti su Sąjunga ir kitomis valstybėmis narėmis. Siekiant užtikrinti bet kokių veiksmų nuoseklumą ir veiksmingumą, būtina koordinuoti kaimyninių valstybių narių veiksmus.

Tolesni veiksmai

Europos Komisija visada palaikys valstybių narių pastangas užtikrinti saugią ir patikimą Sąjungą su visapusiškai veikiančia Šengeno erdve, kuri būtų naudinga visiems ES piliečiams ir kurioje būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės. Valstybės narės raginamos pasinaudoti visomis ES teisės aktuose numatytomis galimybėmis. Europos Komisija yra pasirengusi bendradarbiauti su valstybėmis narėmis imdamasi išskirtinių priemonių ir padėti užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visus svarbius aspektus.

Pagrindiniai faktai

2024 m. neteisėtai atvykstančių asmenų prie ES ir Baltarusijos sienos, ypač Lenkijos ir Baltarusijos sienos, skaičius gerokai (66 proc.) padidėjo palyginti su 2023 m. 90 proc. neteisėtai Lenkijos ir Baltarusijos sieną kertančių migrantų turi Rusijos studento arba turistinę vizą.

ES jau pasiūlė didelę paramą labiausiai susijusioms valstybėms narėms ir ėmėsi įvairių veiksmų, kad sustiprintų ES pasirengimą kovoti su šia grėsme. Tai apėmė finansinę ir operatyvinę paramą, diplomatines ir informavimo pastangas (be kita ko, bendraujant su kilmės ir tranzito šalimis).

2021 m. Europos Komisija taip pat pasiūlė priemones vežėjams, kurie padeda neteisėtai gabenti migrantus, o 2023 m. – Direktyvą, kuria nustatomos būtiniausios taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią padėjimui neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi ES ir su tuo kovoti. Europos Komisija yra pasirengusi bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir ES Taryba, kad būtų sparčiai daroma pažanga priimant šiuos pasiūlymus.