Europos Komisija paskelbė antrąją Europos semestro rudens dokumentų rinkinio dalį. Pirmoji dalis buvo pristatyta lapkričio 26-ąją – pirmą įgyvendinimo ciklo pagal naują ekonomikos valdymo sistemą dieną. Ši antroji dalis grindžiama pirmąja ir apima: Komisijos pasiūlymą dėl rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos 2025 m., 2025 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą ir Komisijos pasiūlymą dėl 2025 m. bendros užimtumo ataskaitos.

Europos semestre ir toliau bus nustatomi socialiniai ir ekonominiai uždaviniai ir pateikiamos gairės dėl politikos veiksmų, kurių reikia jiems spręsti. Šiuo tikslu bus pagerintas 2025 m. Europos semestro ciklo analitinis pagrindas ir sustiprintas dialogas su valstybėmis narėmis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais dėl konkrečių politikos veiksmų. Tuo remiantis Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje bus pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kaip spręsti svarbiausias joms kylančias problemas, nustatytas šalių ataskaitose.

Pasiūlymas dėl rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos 2025 m.

Rekomendacijoje dėl euro zonos valstybėms narėms pateikiamos politinės rekomendacijos visos euro zonos veikimui svarbiais klausimais.

Šių metų euro zonai skirtoje rekomendacijoje valstybės narės raginamos veikti tiek individualiai, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, tiek kartu Euro grupėje, kad būtų didinamas konkurencingumas, skatinamas ekonomikos atsparumas ir toliau užtikrinamas makroekonominis ir finansinis stabilumas.

Rekomendacijoje raginama:

• stiprinti inovacijas, taip pat ir ypatingos svarbos technologijų srityje;
• gerinti verslo aplinką sudarant geresnes galimybes finansavimui gauti ir mažinant administracinę naštą bei paprastinant reglamentavimą;
• remti viešąsias ir privačiąsias investicijas bendrų prioritetų srityse, pavyzdžiui, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir gynybos pajėgumų stiprinimo;
• skatinti darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą kartu toliau didinant dalyvavimą darbo rinkoje;
• užtikrinti, kad būtų laikomasi naujos fiskalinės sistemos, didinti skolos tvarumą ir stebėti riziką makrofinansiniam stabilumui.

Įspėjimo mechanizmo ataskaita

Įspėjimo mechanizmo ataskaita (ĮMA) – tai tikrinimo priemonė, skirta galimam makroekonominiam disbalansui, kuris galėtų daryti poveikį atskirų valstybių narių ar visos ES ekonomikai, nustatyti. Ataskaita pradeda metinį makroekonominio disbalanso procedūros ciklą ir rodo, kurių valstybių narių nuodugnias apžvalgas reikia atlikti, kad būtų galima nustatyti, ar jose nėra susidaręs disbalansas.

2025 m. bus parengtos devynių šalių, kuriose 2024 m. buvo nustatytas disbalansas arba perviršinis disbalansas, nuodugnios apžvalgos: Graikijos, Italijos, Kipro, Nyderlandų, Rumunijos, Slovakijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos.

Šių metų ĮMA daroma išvada, kad reikia atlikti papildomą Estijos nuodugnią apžvalgą dėl specifinės naujai atsirandančio disbalanso rizikos. Dėl didelio sąnaudų spaudimo, blogėjančio einamosios sąskaitos balanso, kylančių būsto kainų bei namų ūkių skolinimosi šalyje toliau mažėja sąnaudų konkurencingumas.

Pasiūlymas dėl bendros užimtumo ataskaitos

Pasiūlyme dėl bendros užimtumo ataskaitos patvirtinama, kad ES darbo rinka tebėra nepaprastai atspari. 2023 m. užimtumo lygis ES pakilo į rekordines aukštumas – 75,3 proc., o 2024 m. antrąjį ketvirtį dar padidėjo iki 75,8 proc. Be to, 2023 m. nedarbas sumažėjo iki istoriškai žemo lygio (6,1 proc.). Ši tendencija išliko ir 2024 m. Darbo našumas 2010–2019 m. buvo labai sumažėjęs, ir 2023 m. mažėjo toliau. Tai galėtų pakenkti ES gebėjimui konkuruoti pasaulyje ir sutrukdyti augti ekonomikai, kurti darbo vietas ir kelti gyvenimo lygį.

Antrą 2023 m. pusmetį, sumažėjus su infliacija susijusiai įtampai, realusis darbo užmokestis ėmė atgauti perkamąją galią. Tačiau ankstesniais metais sumenkusi perkamoji galia dar nėra visiškai atkurta. Deramas minimalusis darbo užmokestis tebėra labai svarbus siekiant apsaugoti mažą darbo užmokestį gaunančius asmenis ir sumažinti dirbančiųjų skurdą, jis didina paklausą ir paskatas dirbti. Plačiai paplitęs darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas tebėra didžiausia našumo didinimo, inovacijų ir konkurencingumo kliūtis. 2024 m. kovą Europos Komisija, remdamasi esamomis iniciatyvomis ir nustatydama naujus veiksmus, kuriuos turi įgyvendinti ES, valstybės narės ir socialiniai partneriai, pristatė darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo šalinimo veiksmų planą.

2025 m. bendroje užimtumo ataskaitoje ir toliau daug dėmesio skiriama konkrečioms šalims svarbiems užimtumo, įgūdžių ir socialiniams aspektams, remiantis socialinės konvergencijos sistemos principais, kaip numatyta naujojoje ekonomikos valdymo sistemoje. Ataskaitoje taip pat stebima pažanga siekiant 2030 m. tikslų, nustatytų Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane. ES sėkmingai žengia savo tikslo – iki 2030 m. užtikrinti pagrindinį 78 proc. užimtumo lygį – link. Tačiau vis dar reikia daug padaryti norint užtikrinti, kad 60 proc. suaugusiųjų kasmet dalyvautų mokymosi procese ir žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius sumažėtų bent 15 mln.

Tolesni veiksmai

Europos Komisija ragina Euro grupę ir ES Tarybą aptarti antrąją Europos semestro rudens dokumentų rinkinio dalį ir patvirtinti šiandien pateiktas gaires. Ji tikisi pradėti konstruktyvų dialogą su Europos Parlamentu dėl šio dokumentų rinkinio turinio bei kiekvieno vėlesnio Europos semestro ciklo etapo ir tolesnio bendradarbiavimo su socialiniais partneriais bei suinteresuotosiomis šalimis.

Pagrindiniai faktai

Europos semestras – nusistovėjusi valstybių narių ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema. Nuo 2011 m., kai pradėta taikyti, ši sistema tapo nusistovėjusia platforma ES šalių fiskalinės, ekonominės ir užimtumo politikos uždaviniams aptarti pagal bendrą metinį tvarkaraštį.