Europos Komisija paskelbė 2024 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitą, kurioje aprašoma, kaip per šios Komisijos kadenciją ES susidorojo su beprecedenčiais iššūkiais energetikos politikos srityje, sukurdama ES reglamentavimo sistemą, skirtą perėjimui prie švarios energijos, ir padėdama pagrindus atnaujintam ekonomikos augimui ir konkurencingumui.

Svarbiausia yra tai, kad pastaraisiais metais ES sugebėjo atlaikyti kritinę grėsmę energijos tiekimo saugumui, susigrąžinti energijos rinkos bei kainų kontrolę ir paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui:

• atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba muša naujus pajėgumų rekordus. Per pirmąjį 2024 m. pusmetį pusė elektros energijos ES pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių;
• rusiškų dujų dalis ES importe sumažėjo nuo 45 proc. 2021 m. iki 18 proc. 2024 m. birželio mėn., o importas iš patikimų partnerių, pavyzdžiui, Norvegijos ir JAV, padidėjo;
• nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. dujų poreikį sumažinome 138 mlrd. kubinių metrų;
• ES 90 proc. dujų atsargų žiemai tikslą pasiekė 2024 m. rugpjūčio 19 d., t. y. gerokai anksčiau nei lapkričio 1 d. galutinis terminas;
• energijos kainos yra stabilesnės ir tebėra gerokai mažesnės už 2022 m. energetikos krizės piko lygį;
• ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 1990 m. iki 2022 m. sumažėjo 32,5 proc., o ES ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo maždaug 67 proc.;
• tarptautiniu lygmeniu ES vadovavo pasaulinei iniciatyvai patrigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą atsisakant iškastinio kuro, kuriai visos susitarimo šalys pritarė COP28 susitikime Dubajuje.

Didelė pažanga padaryta atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje. Vėjo energija aplenkė dujas ir tapo antru pagal dydį ES elektros energijos šaltiniu po branduolinės energijos, o 2024 m. pirmąjį pusmetį 50 proc. elektros energijos ES pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių. 2022 m. ES pirminės energijos suvartojimas vėl pradėjo mažėti – sumažėjo 4,1 proc. Vis dėlto tam, kad ES pasiektų tikslą iki 2030 m. 11,7 proc. sumažinti galutinį energijos suvartojimą, reikės dėti dar daugiau pastangų energijos vartojimo efektyvumui didinti. Reikia toliau gerinti padėtį, be kita ko, elektrifikuojant visus šildymo įrenginius ir spartinant pastatų renovaciją. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant spręsti didelių energijos kainų problemą. Tai labai svarbu siekiant padidinti ES pramonės konkurencingumą ir paspartinti investicijas į Europos integruotus infrastruktūros tinklus, kurie būtini Europos ekonomikai elektrifikuoti.

Ataskaitoje primenama, kad visos valstybės narės turi kuo greičiau pateikti savo galutinius atnaujintus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (toliau – NEKSVP), kad būtų užtikrintas bendras 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslų įgyvendinimas. 2023 m. gruodžio mėn. paskelbtų atnaujintų NEKSVP projektų vertinimas rodo, kad valstybės narės ėmėsi veiksmų teisinga linkme, tačiau to dar nepakanka, kad iki 2030 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas bent 55 proc., ir jos turi atsižvelgti į Komisijos rekomendacijas dėl savo galutinių planų. Šiandien Komisija taip pat paskelbė Energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo reglamento veikimo ataskaitą, kurioje daroma išvada, jog reglamentas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad ES pasiektų savo 2030 m. tikslus, nes dėl jo planavimas ir ataskaitų teikimas yra nuoseklesnis, integruotesnis ir paprastesnis.

Ateityje reikės imti spręsti naujas problemas, tokias kaip atsilikimas nuo atsinaujinančiųjų išteklių užmojų ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų, energijos nepritekliaus augimas, mūsų ir konkurentų pasaulyje energijos kainų skirtumas ir naujų strateginių kritinių priklausomybių rizika. Tam reikės ryžtingų politinių sprendimų ir iš esmės didesnių pastangų ES ir valstybių narių lygmeniu – labiau koordinuotis, integruoti rinką ir veikti drauge.

ES toliau palaikė Ukrainą, susidūrusią su negailestingais Rusijos išpuoliais prieš jos energetikos sistemą. Ukrainos ir Moldovos tinklų sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklu padėjo stabilizuoti Ukrainos elektros energijos sistemą, o elektros energijos mainų pajėgumas komercinei prekybai dabar pasiekė 1,7 GW. Tai taip pat suteikia Ukrainai galimybę pasinaudoti importu skubiais atvejais. Iki 2024 m. liepos 31 d. daugiau kaip 40 proc. visos valstybių narių paramos buvo skirta energetikos sektoriui, o bendras Sąjungos civilinės saugos mechanizmo įnašas sudarė daugiau kaip 900 mln. EUR. Iki 2024 m. birželio mėn. Ukrainos energijos rėmimo fondas sutelkė dar daugiau kaip 500 mln. EUR. Be to, pagal ES 50 mlrd. EUR vertės Ukrainos priemonę iki 2027 m. bus teikiamas nuoseklus finansavimas Ukrainos atsigavimui ir tvariam ekonomikos augimui remti.

Energetinio saugumo ir konkurencingumo didinimas

ES gamintojai susiduria su didėjančia konkurencija nulinio balanso technologijų srityje tiek pasaulio, tiek vidaus rinkose. Ataskaitoje primenama, kad siekiant įveikti šiuos iššūkius labai svarbus yra Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas ir Svarbiausiųjų žaliavų aktas, o taip pat elektros energijos rinkos modelio reforma. Šiandienos ataskaitoje taip pat pripažįstama, kad siekiant paspartinti nulinio balanso technologijų kūrimą ir sustiprinti ES gamybos bazę, reikia remtis partnerystėmis su pramone. Svarbų vaidmenį atliks pramonės aljansai, pavyzdžiui, Europos baterijų aljansas, Europos švariojo vandenilio aljansas, Saulės fotovoltinių technologijų pramonės aljansas, Atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalų vertės grandinės pramonės aljansas ir Mažų modulinių reaktorių pramonės aljansas. Komisijos dialogas su pramonės atstovais ir socialiniais partneriais dėl perėjimo prie švarios energijos padės įgyvendinti Europos žaliąjį kursą.

Svarbų vaidmenį atlieka ir inovacijų fondas, kurio numatomas biudžetas iki 2030 m. yra apie 40 mlrd. EUR. Sukurtas ir veikia iš ES ATLPS inovacijų fondo finansuojamas Europos vandenilio bankas, kuris surengė pirmąjį sėkmingą ES aukcionų etapą, per kurį septyniems atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio projektams Europoje skirta beveik 720 mln. EUR. 

Daugiau galių vartotojams perėjimo prie švarios energijos srityje

Priėmus naujus energijos rinkos teisės aktus, pavyzdžiui, pertvarkius elektros energijos rinkos modelį, pažeidžiamiausi asmenys bus geriau apsaugoti nuo atjungimo. Gamtinių dujų kainų krizės atveju valstybės narės gali imtis priemonių, kad apsaugotų vartotojus ir užtikrintų jų galimybes gauti energijos už prieinamą kainą ir naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis. Tai apima, be kita ko, priemones nustatant mažmenines kainas, siekiant apsaugoti vartotojus nuo pernelyg didelių kainų.

Socialinis klimato fondas taip pat bus itin svarbi priemonė, pagal kurią 2026–2032 m. bus sutelkta bent 86,7 mlrd. EUR; šios lėšos bus skirtos iš ATLPS pajamų ir bent 25 proc. valstybių narių bendro finansavimo. Fondo lėšomis bus remiamos struktūrinės priemonės ir investicijos į renovaciją energijos vartojimo efektyvumui didinti, galimybės gauti įperkamą ir efektyviai energiją vartojantį būstą, švarus šildymas bei vėsinimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas, o taip pat netaršus ir mažataršis judumas bei transportas. Taip pat yra galimybė teikti laikiną tiesioginį pajamų rėmimą.

Pagrindiniai faktai

Ši ataskaita skelbiama kasmet, kad būtų įvertinta ES pažanga siekiant energetikos sąjungos tikslų. Praėjusių metų energetikos sąjungos būklės ataskaitoje nagrinėti 2020–2023 m. uždaviniai ir pasiekimai, o šių metų ataskaitoje pateikiama naujausia informacija apie tai, kaip ES sėkmingai reagavo į beprecedenčius pokyčius ir iššūkius paskutiniais šios Komisijos kadencijos metais.

Pirmoje ataskaitos dalyje parodyta, kaip dideli užmojai energetikos ir klimato srityje, numatyti Europos žaliajame kurse, tapo ES reagavimo į krizę strategijos ir plano „REPowerEU“ pagrindu. Joje taip pat išdėstyti veiksmai, skirti didinti Europos pramonės konkurencingumą. Antroje dalyje analizuojama energetikos sąjungos įgyvendinimo padėtis visais penkiais aspektais: 1) saugumo, solidarumo ir pasitikėjimo; 2) visiškai integruotos energijos vidaus rinkos; 3) energijos vartojimo efektyvumo didinimą; 4) klimato politikos veiksmų ir ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo; 5) mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo. Prie šių metų ataskaitos pridedamas priedas, kuriame pateikiama informacija apie savanoriškas ir nacionalines bioenergijos sistemas valstybėse narėse.