Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dažnai sulaukia darbdavių klausimų dėl svarbiausių darbo santykių aspektų. Štai trys aktualiausios temos, padedančios užtikrinti tinkamą darbo santykių administravimą ir laikytis teisės aktų reikalavimų.

Į šiuos klausimus atsako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius, pateikdamas svarbiausias įžvalgas ir praktinius aspektus, padedančius darbdaviams tinkamai organizuoti darbo santykius bei laikytis teisės aktų reikalavimų.

Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) skaičiavimas: kokias sumas įtraukti?

Vidutinis darbo užmokestis, pavyzdžiui, apskaičiuojant atostoginius, nustatomas remiantis 3 paskutinių kalendorinių mėnesių duomenimis. Į skaičiavimą įtraukiamos visos darbo užmokesčio rūšys: priemokos, priedai, premijos ir kitos piniginės išmokos. Tačiau laikotarpiai, kai darbuotojas nedirbo (pavyzdžiui, dėl nedarbingumo, prastovos), nėra įskaičiuojami.

Darbdaviams svarbu užtikrinti, kad VDU būtų apskaičiuotas tiksliai, vadovaujantis nustatyta tvarka. Išsamią informaciją apie VDU skaičiavimą rasite VDI svetainės atmintinėje „Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas“.

Darbuotojų atleidimas: kokių procedūrų ir terminų privalu laikytis?

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, privalo laikytis Darbo kodekse nustatytų įspėjimo terminų ir procedūrų. Pavyzdžiui, darbuotojai, kurių pareigos tampa perteklinės, turi būti įspėti prieš 1 mėnesį (arba prieš 2 savaites, jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus). Jei atleidžiamas darbuotojas augina vaiką iki 14 metų, įspėjimo terminas yra pratęsiamas iki 3 mėnesių.

Be to, darbdavys turi pareigą pasiūlyti darbuotojui laisvas darbo vietas įmonėje, o jei atleidimo pagrindas yra darbo pareigų pažeidimas, būtina iš anksto raštu paprašyti darbuotojo pasiaiškinimo.

Visą informaciją apie atleidimo procedūras ir pagrindus rasite VDI svetainės atmintinėje „Darbo sutarties nutraukimo pagrindai“.

Užsieniečių įdarbinimas: kada darbas yra teisėtas?

Darbdavys, norėdamas įdarbinti trečiosios šalies pilietį, privalo užtikrinti, kad darbuotojas turi galiojančius teisėto buvimo ir darbo Lietuvoje dokumentus. Pagrindinis dokumentas yra leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu. Be to, nuo 2024 m. liepos 1 d. darbdaviai nebegali sudaryti darbo sutarčių su užsieniečiais, atvykstančiais beviziu režimu ar turinčiais kitų ES šalių išduotus teisėto buvimo dokumentus.

Jei darbdavys priima komandiruotą darbuotoją, būtina patikrinti visus įdarbinimo dokumentus, įskaitant teisę būti Lietuvoje ir dirbti, o jei komandiruoti darbuotojai iš trečiųjų šalių – ir Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti bei nacionalinę (D) vizą.

Darbdaviams svarbu žinoti, kad bet koks darbas be tinkamų dokumentų yra laikomas nelegaliu.

VDI ragina darbdavius atsakingai laikytis teisės aktų reikalavimų, kad būtų užtikrintas sklandus ir teisėtas darbo santykių administravimas. Kilus klausimų, naudingos informacijos ir patarimų rasite darbuotojams ir darbdaviams skirtose atmintinėse arba galite kreiptis į specialistus konsultacijų telefonu + 370 5 213 9772.