Naujas chaosas ar atsikvėpimas verslui? Šią savaitę Europos Komisija ketina pristatyti tvarumo reguliavimo pakeitimus (Tvarumo Omnibus siūlymą/direktyvą), kurie turėtų mažinti administracinę naštą verslui. Ar tai bus tvarumo atskaitomybės revoliucija, ar tik kosmetiniai trūkumų ištaisymai, visi  su nekantrumu laukia sužinoti. Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) ekspertai pateikia savo prognozes.

Pernai rugsėjį paskelbtoje buvusio Europos centrinio banko vadovo Mario Draghi ataskaitoje apie Europos Sąjungos (ES) konkurencingumą atskleista, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, stabdančių Europos verslo augimą, yra itin didelė reguliacinė našta. Vienas iš ryškiausių to pavyzdžių – tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimai, kurie iš verslo pareikalavo didžiulių finansinių ir administracinių sąnaudų. Atsiliepdama į verslo susirūpinimą, Europos Komisija rudenį paskelbė apie planuojamą CSRD (Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos), CSDDD (deramo patikrinimo direktyvos) ir ES Taksonomijos peržiūrą žadėdama naštą sumažinti bent 25- 35 proc.

Mažiau renkamų rodiklių, kitų prievolių peržiūra

Daug diskusijų kelia ES Taksonomijos reglamentas, susijęs su tvariomis investicijomis. Kritika daugiausia nukreipta į neaiškius apibrėžimus ir griežtus reikalavimus, tokius kaip reikšmingos žalos nedarymo principas (RŽNP) ir kiti, kurie kai kuriais atvejais stabdo investicijas.

Draghi ataskaitoje kaip pagrindinis administracinės naštos šaltinis verslui įvardinama CSRD. Kai kurie skaičiavimai rodo, kad tvarumo ataskaitų teikimas gali atsieiti nuo 150 000 eurų mažoms įmonėms iki 1 mln. eurų didelėms biržinėms bendrovėms. Be to, kyla rizika, kad visoje vertės grandinėje bus per daug ataskaitų, o tai dar labiau didina administracinę naštą.

Pasak ŽFI vadovo Audriaus Šilgalio, tarp tikėtinų laukiamų pakeitimų – reikšmingas privalomai atskleistinų duomenų kiekio sumažinimas pagal CSRD.

„Verslo bendruomenė tikisi, kad bus peržiūrimos ir ribos, pagal kurias įmonėms atsiranda prievolė rengti tvarumo ataskaitas. Yra siūlymų sulyginti CSRD ir CSDDD taikymo apimtis, taikant CSRD tik toms įmonėms, kurios patenka į CSDDD aprėptį, tačiau tokie pokyčiai gali apsunkinti ES klimato tikslų įgyvendinimą“, – teigia A. Šilgalis.

ŽFI ekspertė Nora Marija Laurinaitytė teigia, kad galimai bus ilginamas pereinamasis laikotarpis tvarumo atskaitomybės audito reikalavimams, o visiškas atitikties užtikrinimas galėtų būti atidėtas mažų mažiausiai dvejiems metams. Taip pat galima tikėtis lankstesnių taisyklių finansų sektoriui, pavyzdžiui, supaprastintos metodikos skaičiuojant žaliąjį turto santykį (Green Asset Ratio, GAR) ir klasifikuojant investicijas.

„ES Tvariųjų finansų platforma savo ataskaitoje „ES taksonomijos supaprastinimas siekiant skatinti tvarų finansavimą“ pateikė konkrečias rekomendacijas, kurios leistų daugiau nei trečdaliu sumažinti ataskaitų teikimo naštą. Tarp pagrindinių siūlymų – RŽNP kriterijų vertinimo proceso supaprastinimas finansuotojams, lankstesnės taisyklės smulkioms ir vidutinėms įmonėms bei didesnė tvarumo duomenų atskleidimo procesų integracija“, – sakė N.M. Laurinaitytė.

Tikisi aiškumo, paprastumo

Verslas tikisi aiškesnės ir supaprastintos reguliavimo sistemos, tačiau lūkesčiai tarp skirtingų segmentų skiriasi. Didžiosios bendrovės nori, kad pagrindiniai CSRD ir CSDDD principai nebūtų keičiami, bet orientuojamasi į praktinius patobulinimus, tokius kaip informacijos dublikavimo naikinimas. Tuo tarpu mažų ir vidutinių įmonių (SVV) atstovai siekia kuo labiau apriboti savo atskaitomybės prievoles, kad jiems nereikėtų papildomų auditų ar dokumentacijos teikimo, nei reikalaujama kreipiantis dėl finansavimo.

Jei direktyva bus priimta, tikėtina, kad valstybių narių teisės aktų atnaujinimo procesas truks mažiausiai dvejus metus. Taigi, net jei bus taikomas pagreitintas sprendimų priėmimo procesas, realūs pakeitimai gali įsigalioti ne anksčiau, kaip 2028 m.

Ar įvyks revoliucija nežinia, tačiau neabejotinai Tvarumo Omnibuso pristatymas sukels daug diskusijų. Viena aišku: tvarumo atskaitomybės prievolė nebus panaikinta, tačiau reguliavimo supaprastinimas būtų itin svarbus žingsnis siekiant didinti ES konkurencingumą ir išliekant svarbiu lenktynių globaliose rinkose dalyviu.