Kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės – tai nesutarimas tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio ar darbdavių organizacijos dėl to, kad, vienos iš šalių manymu, nėra laikomasi darbo teisės normų ar abipusių susitarimų, arba jie vykdomi netinkamai. Tokie ginčai dažniausiai susiję su kolektyvinių sutarčių laikymusi, darbo sąlygų užtikrinimu ar kitais darbuotojų ir darbdavių įsipareigojimais.

Lietuvoje kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės pirmiausia nagrinėjami darbo ginčų komisijose (DGK), veikiančiose prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Tai yra pagrindinė, greita ir nemokama ginčų sprendimo forma, leidžianti šalims operatyviai išspręsti kilusius nesutarimus.

„Kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės kyla tuomet, kai nesutariama, kaip turi būti laikomasi jau galiojančių susitarimų – kitaip tariant, kaip praktikoje taikomos darbo teisės normos ar kolektyvinės sutartys“, – pažymi Irina Janukevičienė, Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja.

Svarbu žinoti, kad į DGK dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės reikia kreiptis laikantis nustatytų terminų. Bendruoju atveju prašymas turi būti pateiktas per 3 mėnesius nuo tada, kai šalis sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Jei ginčas susijęs su kolektyvinės sutarties pažeidimu, terminas yra trumpesnis – 1 mėnuo. I. Janukevičienė atkreipia dėmesį, kad terminų laikymasis yra vienas svarbiausių aspektų. Anot jos, praktikoje pasitaiko atvejų, kai reikalavimai yra pagrįsti, tačiau dėl praleistų terminų galimybės juos nagrinėti tampa ribotos.

Darbo ginčų komisijoje tokie ginčai nagrinėjami nemokamai, o bylinėjimosi išlaidos šalims nėra priteisiamos. Tai sudaro galimybes ginčus spręsti be papildomos finansinės naštos. Nagrinėdama ginčą, komisija vertina, ar buvo pažeistos darbo teisės normos ar šalių susitarimai, ir gali įpareigoti darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusią šalį juos pašalinti. Taip pat gali būti skiriama piniginė bauda – iki 3 000 Eur, kuri turi būti proporcinga pažeidimo pobūdžiui ir veikti kaip prevencinė priemonė.

„Darbo ginčų komisijos sprendimai orientuoti ne tik į ginčo aplinkybių  nustatymą, bet ir į realų situacijos išsprendimą, – pabrėžia I. Janukevičienė. – Siekiama, kad būtų atkurtas teisingumas ir užkirstas kelias panašiems pažeidimams ateityje.“

Tam tikrais atvejais ginčai nagrinėjami ne DGK. Pavyzdžiui, kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės, susiję su streiku ar lokautu, tiesiogiai nagrinėjami teisme. Be to, jei abi ginčo šalys susitaria, ginčas gali būti perduotas nagrinėti komerciniam arbitražui.

Jeigu viena iš šalių nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji turi teisę per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos kreiptis į teismą. Tokiu atveju teismas ginčą nagrinėja iš esmės, vadovaudamasis civilinio proceso taisyklėmis.

Kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo sistema Lietuvoje siekia užtikrinti efektyvų, greitą ir prieinamą ginčų sprendimą, skatinant socialinį dialogą ir teisėtų interesų apsaugą. Laiku kreipiantis į darbo ginčų komisiją ir tinkamai pasirengus, galima išvengti ilgesnių teisminių procesų ir greičiau atkurti pažeistas teises.