Po vangaus augimo praėjusiais metais 2024 m. pradžioje ES ekonomika buvo silpnesnė, nei tikėtasi. Europos Komisijos tarpinėje žiemos prognozėje 2023 m. ekonomikos augimo tiek ES, tiek euro zonoje prognozė sumažinta iki 0,5 proc., palyginti su rudens prognozėje numatytais 0,6 proc., o 2024 m.– 0,9 proc. (nuo 1,3 proc.) ES ir 0,8 proc. (nuo 1,2 proc.) euro zonoje. Vis dar numatoma, kad 2025 m. ekonominė veikla ES išaugs 1,7 proc., o euro zonoje – 1,5 proc.

Infliacija turėtų mažėti greičiau, nei prognozuota rudenį. Numatoma, kad infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) ES sumažės nuo 6,3 proc. 2023 m. iki 3,0 proc. 2024 m. ir 2,5 proc. 2025 m.

Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Po 2023 m. sunkmečio Europos ekonomika atsigavo šiek tiek silpniau, nei tikėtasi, bet šiais ir 2025 metais ji turėtų atsigauti sparčiau. Infliacija toliau bendrai mažėja; realiojo darbo užmokesčio augimas kartu su atsparia darbo rinka turėtų padėti vartotojų paklausai. Investicijoms itin svarbūs bus ES fondai, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF). Tačiau pasaulinė aplinka išlieka labai neapibrėžta. Atidžiai stebime geopolitinę įtampą, kuri gali turėti neigiamos įtakos ekonomikos augimui ir infliacijai.“

Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni sakė: „Europos ekonomika išgyveno itin sunkius metus, per kuriuos keli vienu metu pasireiškę veiksniai buvo rimtas išbandymas mūsų atsparumui. Ekonomikos atsigavimas 2024 m., tikėtina, bus mažesnis, nei prognozuota prieš tris mėnesius, tačiau palaipsniui spartės dėl lėtesnio kainų augimo, didėjančio realiojo darbo užmokesčio ir nepaprastai stiprios darbo rinkos. Tikimasi, kad investicijas palaikys lengvesnės kreditavimo sąlygos ir EGADP finansavimo srautas. Numatoma, kad 2025 m. ekonomikos augimas turėtų sustiprėti, o infliacija sumažėti beveiki iki ECB nustatyto tikslo – 2 proc. Šių prognozių neapibrėžtumą didina keli veiksniai – geopolitinė įtampa, vis nestabilesnis klimatas ir keleri svarbūs rinkimai visame pasaulyje šiais metais.“

2024 m. žiemos ekonominė prognozė Lietuvai

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė: „Lietuvos ekonomika išgyveno sunkesnius 2023 m., kai bendrasis vidaus produktas mažėjo 0,3 proc., tačiau šiemet turėtume grįžtame į augimo teritoriją – Europos Komisija prognozuoja 2,1 proc. augimą 2024 m. bei 3 proc. augimą 2025 m. Infliacija mažėja beveik iki ECB numatyto 2 proc. tikslo – šiemet numatome, kad kainos augs 2,4 proc. Gamybos, statybos, paslaugų sektorių pasitikėjimo rodikliai kol kas rodo pesimistinius lūkesčius, nors vartotojų pasitikėjimo rodikliai pradėjo gerėti. Tikimasi, kad vartojimas, mažėjant kainų augimui, atsigaus, nors neapibrėžtumas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą dar gali vartotojus skatinti didesnę lėšų dalį skirti taupymui. Ekonomikos augimo spartėjimą lems atsigaunantis eksportas, vartojimas ir investicijos.“

Preliminariais duomenimis, Lietuvos ekonomika 2023 metais smuko 0,3 proc. – šiek tiek mažiau, nei tikėtasi rudenį (0,4 proc.). Nepaisant reikšmingų kapitalo investicijų ir spartaus infliacijos mažėjimo, ekonomika antrąjį 2023 m. pusmetį stagnavo – dėl silpno privataus vartojimo, eksporto ir griežtų finansavimo sąlygų. Darbo rinka visgi išliko stipri, užimtumas augo, iš dalies dėl savarankiškai dirbančiųjų skaičiaus augimo ir asmenų, pabėgusių nuo karo Ukrainoje, integracijos į Lietuvos darbo rinką. Darbo užmokestis toliau reikšmingai augo tiek dėl specialistų trūkumo darbo rinkoje, tiek dėl sprendimų didinti minimalų atlyginimą ir spartesnio atlyginimų kėlimo viešajame sektoriuje. Numatoma, kad darbo užmokesčio augimas sulėtės, palyginti su dviženkliu augimu 2023 metais, tačiau išliks reikšmingas dėl įtemptos padėties darbo rinkoje ir numatomo minimalaus darbo užmokesčio didėjimo.

Daugiau informacijos:

Ekonominė prognozė Lietuvai

Visas 2024 m. žiemos ekonominės prognozės dokumentas