Europos Komisija rengiasi plėtrai reikalingoms reformoms ir politikos peržiūroms

Europos Komisija priėmė komunikatą dėl plėtrai pasirengti skirtų reformų ir politikos peržiūrų. Šis dokumentas yra medžiaga vykstančioms diskusijoms dėl vidinių politikos, biudžeto ir valdymo reformų, kurių turės imtis ES, kad Sąjunga galėtų didėti, išsaugodama pagrindines vertybes. Tai metmenys plėtrai pasirengti skirtoms politikos peržiūroms, kurias Europos Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen anonsavo 2023 m. pranešime apie Sąjungos padėtį.

Plėsdamasi ES turi tapti labiau integruota. Šiandien turime pradėti rengtis ateities Europos Sąjungai ir kaip pažangos veiksniu naudotis plėtra. Plėtra davė naudos visai Europai. Dėl jos ES tapo didžiausia pasaulyje integruota rinka. Ji atvėrė prekybos ir finansinius srautus, taip prisidėdama prie ES ir stojančiųjų šalių ekonomikos augimo, ir sustiprino ES balsą pasaulio arenoje. Reformų reikėjo ir anksčiau, tačiau plėtros atveju jos tampa būtinos.

Už Europos žaliąjį kursą, institucijų ryšius ir perspektyvas atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius sakė: „Plėtra yra geostrateginė investicija, didinanti ES politinę ir ekonominę įtaką pasaulinėje arenoje. Ji stiprina demokratiją visame žemyne ir didina bendrosios rinkos konkurencingumą, pavyzdžiui, mažina priklausomybę nuo išorės svarbiose srityse. Tačiau, siekiant visapusiškai pasinaudoti šių geopolitinių investicijų atveriamomis galimybėmis, tiek ES, tiek būsimos valstybės narės turi būti gerai pasirengusios. Šis komunikatas yra pirmas žingsnis į ES reformas, kurios neišvengiamos norint pasirengti didesnei Sąjungai. 2025 m. pradžioje bus pradėtos kelios nuodugnios politikos peržiūros.“

Europos Sąjunga yra pati strategiškai suinteresuota plėtra. Gerai valdomas plėtros procesas, kad ir lydimas iššūkių, yra naudingas įvairiose srityse: geopolitikos, ekonomikos, aplinkos, socialinėje ir demokratijos. ES sėkmingai valdė ankstesnius plėtros etapus, koreguodama ES politiką iki stojimo, užtikrindama griežtą stojimo procesą, teikdama tikslinę pagalbą ir prireikus numatydama pereinamuosius laikotarpius.

Siekiant realios naudos tiek ES valstybės narės, tiek narystės siekiančios šalys turi būti gerai pasirengusios, o stojimo procesas turi likti grindžiamas nuopelnais. Tam reikia visiško ir nuolatinio pirmiausia šalių kandidačių ir potencialių kandidačių, taip pat pačios ES politinio angažavimosi ir įsipareigojimo. Darydami išvadas iš ankstesnių plėtros etapų ir toliau tobulindami 27 valstybėms narėms skirtą politiką, tampame geriau pasirengę didesnei Sąjungai. Antai, rengiant plėtros šalis gerokai iki stojimo, svarbiu elementu tapo laipsniška integracija.

Vertybės

Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių puoselėjimas yra ES pamatas. Jis turi duoti kryptį esminei transformacijai plėtros šalyse. Šios vertybės lieka gilių pokyčių orientyru plėtros šalyse. ES stiprina savo priemones siekdama, kad po stojimo teisinės valstybės principo būtų nuosekliai laikomasi visoje Europos Sąjungoje.

Politika

Nors Europos Sąjungai augant gali kilti sunkumų, daug bendrosios rinkos privalumų taps didesni. Tačiau norint realios naudos piliečiams ir įmonėms, plėtros procesui reikia gerai pasirengti.

Priimtame dokumente aptariamas:

• Junglumo gerinimas. Didesnėje Sąjungoje pagerės fizinės jungtys, todėl sumažės logistikos išlaidos, o prekybos srautai taps sklandesni. Tai galiausiai duos apčiuopiamos ekonominės naudos vartotojams ir įmonėms. Šią pažangą labai lems tai, ar pakaks privačiųjų ir viešųjų investicijų ir ar bus vienodinamas reguliavimas. Peržiūrint politiką gali būti nagrinėjama, kaip, pvz., politikos iniciatyvos, kurių tikslas – didinti atsparumą diegiant pramonės proveržio inovacijas, galėtų užtikrinti didesnį mastą ir paramą per bendriems Europos interesams svarbius projektus.
• Klimato ir aplinkos srities įsipareigojimų laikymasis. Didesnė Sąjunga gali teigiamai prisidėti sprendžiant klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo problemas. Plėtros šalys taip pat turi didžiulį potencialą atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse. Atliekant politikos peržiūras reikėtų išnagrinėti, kokių naujų iššūkių galima imtis įgyvendinant ES klimato ir žaliąją pramonės politiką, kartu išsaugant mūsų užmojus ir užtikrinant nuspėjamumą.
• Maisto kokybės ir aprūpinimo maistu gerinimas. Svarbus būsimos plėtros iššūkis bus stiprinti ES bendros žemės ūkio politikos pajėgumą remti tvarų ir konkurencingą žemės ūkio maisto produktų gamybos modelį, kartu atsižvelgiant į ūkininkų bei žvejų poreikius ir ūkininkavimo modelių įvairovę. Peržiūrint politiką bus nagrinėjamos šalių kandidačių ir potencialių kandidačių gebėjimas taikyti ES teisės aktus dėl tiesioginės paramos ūkiams sistemų ir įgyvendinti bendro įvairių žemės ūkio produktų rinkos organizavimo nuostatas.
• Socialinės, ekonominės ir teritorinės konvergencijos sąlygų sudarymas. Narystė ES realiai naudinga ekonomikai, nes, pavyzdžiui, sumažėja sandorių sąnaudos, didėja investicijos, auga regioninė prekyba ir ekonomika, stiprinamos socialinės teisės. Ji taip pat atveria vartus į didesnes ir įvairesnes finansų rinkas, taigi sumažėja skolinimosi išlaidos, o vartotojai gali rinktis iš didesnio asortimento ir už mažesnę kainą. Siekiant spręsti problemas, susijusias su ekonominės, socialinės ir teritorinės konvergencijos politikos valdymu didesniame valstybių narių būryje, peržiūrint politiką reikėtų apsvarstyti, be kita ko, kaip panaikinti teisės aktų spragas ir vykdymo užtikrinimo trūkumus.
• Tvirtų saugumo įsipareigojimų vykdymas, migracija ir sienų valdymas. Vis sudėtingesniame geopolitiniame kontekste didesnė Sąjunga įgis daugiau svorio verslo pasaulyje ir daugiašaliuose santykiuose. Tačiau ji turi gebėti veikti vieningai, sparčiai ir ryžtingai. Norint į išorę reaguoti vieningai ir greitai, pirmiausia reikalinga bendra pamatinė valstybių narių vizija ir labai panašus supratimas bei požiūris. Vis dėlto didesnėje Sąjungoje bent iš pradžių galėtų būti didesnė išorės politikos interesų ir planų įvairovė. Per politikos peržiūras turėtų būti nagrinėjamas Sąjungos patikimumas ir pajėgumas veikti, kurie labai priklauso nuo to, kaip veiksmingai ji priima sprendimus.

Biudžetas

Tikslus finansinis plėtros poveikis labiausiai priklausys nuo jos terminų, masto ir nuopelnais grindžiamų stojimo derybų rezultatų. Bet kuriuo atveju į plėtrą reikėtų atsižvelgti svarstant būsimą ilgalaikį biudžetą. Būsimą plėtrą reikėtų turėti omenyje rengiant būsimas ES išlaidų programas. Be to, reikės išnagrinėti, kaip patobulinti pasirengimo narystei priemones, kad būtų galima geriau pasirengti stojimui ir pereinamajam laikotarpiui prieš pradedant dalyvauti ES programose.

Valdymas

Svarstymai apie ES institucines reformas vyksta nuo 2022 m. Atsivėrus plėtros perspektyvai, suprasta, kad reikia paskubėti. Europos Komisija nurodė pritarianti Sutarčių keitimui „jei ir kai to reikia“, tačiau mano, kad ES valdymą galima sparčiai pagerinti iki galo išnaudojant dabartinių Sutarčių teikiamas galimybes, pavyzdžiui, nuostatas dėl pereigos, leidžiančias svarbiose srityse pereiti nuo vieningo balsavimo ES Taryboje prie kvalifikuotos balsų daugumos. Taip pat reikės atsižvelgti į būsimą vykdymo užtikrinimo darbo krūvį, nes nuo to daug priklauso siekiant išsaugoti Europos Sąjungos ir jos bendrosios rinkos vientisumą ir veikimą.

Daugiau informacijos

Visas pranešimas spaudai

Komunikatas dėl plėtrai pasirengti skirtų reformų ir politikos peržiūrų

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija