Įvairios pasaulio šalys lenktyniauja siekdamos išnaudoti dirbtinio intelekto (DI) potencialą. Europos Komisija pateikė dvi strategijas, kurių tikslas – skatinant diegti DI pagrindinėse pramonės šakose ir padedant Europai tapti DI grindžiamo mokslo lydere, užtikrinti, kad ji išliktų priešakyje. DI taikymo strategijoje išdėstoma, kaip užtikrinti, kad DI būtų greičiau pradėtas naudoti Europos pagrindinėse pramonės šakose ir viešajame sektoriuje. DI naudojimo moksle strategijoje dėmesys sutelkiamas į siekį užtikrinti, kad Europa taptų DI grindžiamų mokslinių tyrimų ir mokslinės kompetencijos lydere.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Noriu, kad DI ateitis būtų kuriama Europoje. Nes naudodami DI galime greičiau rasti pažangesnių ir įperkamesnių sprendimų. Diegti DI būtina plačiu mastu ir šios mūsų parengtos strategijos padės paspartinti šį procesą. Laikyti DI prioritetu reiškia prioritetu laikyti saugą. Žiūrėti į DI kaip į prioritetą skatinsime visuose pagrindiniuose mūsų sektoriuose – nuo robotikos iki sveikatos priežiūros, energetikos ir automobilių pramonės.“

DI keičia įmonių veiklos būdus, viešąsias paslaugas ir – iš pagrindų – mokslą. Pateikdama šias strategijas Komisija įgyvendina DI žemyno veiksmų planą, kuriuo nubrėžtas kelias į pasaulinę Europos lyderystę patikimo DI srityje. Vos prieš šešerius metus Europoje buvo du į pasaulio dešimtuką patenkantys superkompiuteriai. Šiandien joje tokių superkompiuterių yra keturi ir dedamos pastangos įkurti bent 4–5 gigafabrikus. Stipri DI infrastruktūra, Europos specialistai, gyvybinga mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistema ir startuoliai, bendradarbiavimu grindžiamo mokslo tradicija, kokybiški duomenys ir pasaulinio lygio mokslinių tyrimų bei technologijų infrastruktūra – visai tai suteikia ES geras galimybes užtikrinti, kad DI būtų greičiau pradėtas naudoti pagrindiniuose sektoriuose ir moksle.

DI taikymo strategija

DI taikymo strategijos tikslas – išnaudoti DI potencialą lemti permainas skatinant jį diegti strateginiuose ir viešajame sektoriuose, įskaitant sveikatos priežiūros, vaistų, energetikos, judumo, gamybos, statybų, žemės ūkio maisto produktų, gynybos, ryšių ir kultūros sektorius. Ji taip pat padės mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) tenkinti konkrečius savo poreikius, o pramonės įmonėms – integruoti DI į savo veiklą.

Konkrečiai numatyta, be kita ko, steigti DI grindžiamo pažangaus atrankinio sveikatos tikrinimo centrus ir remti pastangas kurti gamybos, aplinkos, vaistų ir kitiems sektoriams pritaikytus pažangiausius modelius bei agentinį DI.

DI diegimui skatinti ir šioms priemonėms remti Europos Komisija sutelks apie 1 mlrd. EUR. Ateityje šiems sektoriams skirtus veiksmus galėtų papildyti naujos tokių sričių kaip finansai, turizmas ir elektroninė prekyba iniciatyvos.

Ši strategija padės padidinti naudos visuomenei duosiančius ES pajėgumus, be kita ko, užtikrinti galimybę tiksliau nustatyti medicinines diagnozes ir didinti viešųjų paslaugų efektyvumą ir prieinamumą. Ja skatinama DI laikyti prioritetu, kad daugiau įmonių svarstytų galimybę uždaviniams spręsti pasitelkti DI, kartu atidžiai įvertindamos šios technologijos teikiamą naudą ir keliamą riziką.

Šia strategija siekiama spręsti ir horizontaliuosius uždavinius: trumpinti pateikimo rinkai laiką susiejant infrastruktūrą, duomenis ir bandymų priemones, stiprinti ES darbo jėgos pasirengimą naudoti DI visuose sektoriuose ir imtis Pirmeiviško DI iniciatyvos, kurios tikslas – skatinti inovacijas suburiant pirmaujančius Europos DI srities subjektus. Atnaujinus sukurtą Europos skaitmeninių inovacijų centrų, tapusių su DI susijusios patirties centrais, tinklą, įmonės turės privilegijuotą prieigą prie ES DI inovacijų ekosistemos.

Siekdama koordinuoti veiksmus, Europos Komisija kuria DI taikymo aljansą – forumą, subursiantį pramonės, viešojo sektoriaus, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus bei socialinius partnerius. Įsteigsimas DI stebėsenos centras seks su DI susijusias tendencijas ir vertins poveikį sektoriams.

Be to, Europos Komisija pradėjo DI akto taikymo pagalbos centro, padėsiančio sklandžiai įgyvendinti DI aktą, veiklą.

DI naudojimo moksle strategija

Kartu su DI taikymo strategija parengta DI naudojimo moksle strategija siekiama, kad ES taptų DI grindžiamų mokslinių inovacijų centru. Pagrindinis šios strategijos elementas yra Europos DI mokslo išteklių centras (RAISE) – virtualus Europos institutas, kurio tikslas – telkti ir koordinuoti dirbtiniam intelektui kurti ir moksle taikyti reikalingus DI išteklius.

Strateginiai veiksmai, be kita ko, yra susiję su:

• kompetencija ir specialistais. Numatyta priemonių, kurių paskirtis – skatinti gabius pasaulio mokslininkus ir aukštos kvalifikacijos specialistus rinktis Europą. Be kita ko, pagal bandomąją RAISE iniciatyvą bus skirtas 58 mln. EUR finansavimas kompetencijos ir doktorantūros tinklams, kurių tikslas – mokyti bei išlaikyti geriausius DI ir mokslo specialistus ir jų pritraukti;
• skaičiuojamąja galia. Numatyta galimybėms mokslo tikslais naudotis skaičiuojamąja galia gerinti ir didinti iš programos „Europos horizontas“ lėšų skirti 600 mln. EUR. Šiomis investicijomis bus užtikrinta, kad ES tyrėjai ir startuoliai turėtų specialią prieigą prie DI gigafabrikų;
• mokslinių tyrimų finansavimu. Siekiama padvigubinti metines investicijas į DI pagal programą „Europos horizontas“, kad jos pasiektų daugiau kaip 3 mlrd. EUR, taip pat padvigubinti DI naudojimo moksle finansavimą;
• duomenimis. Numatyta padėti mokslininkams nustatyti strategines duomenų spragas ir rinkti, tvarkyti ir į visumą jungti duomenų rinkinius, reikalingus norint naudoti DI moksle.

Abi strategijas papildo Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro teikiami techniniai vertinimai, sektorių tyrimai ir nauja DI poveikio mokslo ir mokslinių tyrimų praktikai ataskaita.