Paskelbta 2026 m. Pasaulio prekybos ataskaita, kuri yra viena iš kelių svarbiausių kasmetinių PPO analitinių dokumentų.

WORLD TRADE REPORT 2026

PPO generalinė direktorė Ngozi Okonjo-Iweala ataskaitos pristatyme akcentavo, kad PPO per 30 metų padėjo padidinti prekybą tarp narių maždaug 140%. Taip pat, kad nepaisant augančios geopolitinės įtampos ir prekybos ribojimų (įskaitant JAV administracijos veiksmus), apie 72 % pasaulinės prekybos vis dar vyksta pagal MFN režimą ir kitas PPO susitarimuose numatytas taisykles.

PPO Vyriausiasis ekonomistas Dr. Robert Staiger detaliau pristatydamas ataskaitą, akcentavo, kad joje nagrinėjami trys galimi ateities pasaulinės prekybos scenarijai iki 2050 m.:

• sustiprinto bendradarbiavimo atveju pasaulio BVP augtų +2.9 proc., eksportas +17.9 proc.;
• geopolitinės fragmentacijos atveju BVP mažėtų 5.1 proc., eksportas 18.6 proc.;
• PPO sistemos silpnėjimo, augant laisvosios prekybos susitarimų skaičiui, BVP mažėtų 6.9 proc., eksportas 26.9 proc.

Papildomai ataskaitoje pažymima, kad mažų ir vidutinių pajamų šalių dalis pasaulinėje prekyboje nuo 1995 m. išaugo iki 45 proc., o skaitmeniniu būdu teikiamos paslaugos jau sudaro 55 proc. pasaulinio paslaugų eksporto.

2026 m. Pasaulio prekybos ataskaitoje taip pat aptariami keturi pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria dabartinė daugiašalė prekybos sistema, ir kryptys, kuriomis PPO turėtų reformuotis ateityje:

• besikeičianti ekonominių galios centrų pusiausvyra – kaip užtikrinti, kad pasaulinės prekybos sistemos teikiama nauda būtų tolygiau paskirstyta ir atspindėtų tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių interesus;
• didėjančios valstybių kišimasis į ekonomiką – kaip mažinti subsidijų ir kitų pramonės politikos priemonių iškraipantį poveikį tarptautinei prekybai;
• besikeičiantis prekybos pobūdis (aplinkosauga, skaitmeninimas, DI) – kaip prekybos taisyklės turėtų prisitaikyti prie besikeičiančių realijų;
• augančios geopolitinės įtampos ir daugiapolė pasaulio ekonomika – kaip nacionaliniai ir ekonominio saugumo interesai galėtų būti suderinti su taisyklėmis grįsta prekyba.

Pagrindiniai akcentai iš diskusijos, kurioje bandyta įvertinti svarbiausius dabartinės pasaulio prekybos sistemos iššūkius:

• P. Goldberg (Yale University) pabrėžė, kad besivystančios šalys itin skiriasi savo ekonomikos išsivystymo lygiu, todėl vienodų išimčių taikymas kelia vis daugiau iššūkių. Ji taip pat pažymėjo, kad nuo PPO įkūrimo prekybos darbotvarkė gerokai išsiplėtė ir nebeapsiriboja vien muitų tarifų reguliavimu;
• PH ambasadorius M. Teehankee akcentavo, kad besivystančios šalys remia prekybos sistemos reformą, tačiau nesiekia keisti jos pagrindinių principų. Jų tikslas yra užsitikrinti tokias pačias vystymosi galimybes, kokias anksčiau turėjo šiandien išsivysčiusios ekonomikos;
• JK ambasadorius K. Iyer pažymėjo, kad priešingai nei 1995 m. dominavęs įsitikinimas, pasaulyje nebeegzistuoja vienas dominuojantis ekonominės plėtros modelis, todėl svarbiausia užduotis yra sudaryti sąlygas skirtingoms ekonominėms sistemoms veikti bendroje taisyklėmis grindžiamoje prekybos sistemoje;
• A. Wilson (ICC) atkreipė dėmesį į didėjančius rinkos iškraipymus dėl įvairių valstybės intervencijų. Verslui vis didesnę problemą kelia skaidrumo trūkumas, todėl būtina stiprinti PPO notifikacijų ir skaidrumo mechanizmus;
• M. Paulsen (LSE) pabrėžė, kad ekonominio saugumo priemonės turėtų būti vertinamos pagal jų tikslą, proporcingumą ir trukmę. Jos nuomone, pernelyg platus saugumo argumentų taikymas ir skaidrumo stoka gali silpninti pasitikėjimą tarptautine prekybos sistema.