Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių filialo direktorė Jolanta Norvaišienė rugsėjo 16 d. pakvietė Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos skyriaus darbuotojus susitikti prie kavos puodelio ir aptarti rūmų įgyvendinamo Interreg Baltijos jūros regiono programos projekto „ReNutriWater“ rezultatus, t. y. susipažinti su bandomųjų projektų rezultatais, sukurtu IT įrankiu ir vadovu (Handbook).

Projektas padeda valdžios institucijoms ir nuotekų valymo įrenginių operatoriams vystyti veiksmų planus, kaip iš nuotekų išgauti vandenį ir pakartotinai jį naudoti valymui, poilsio zonų ir augalų laistymui.

Dėl klimato kaitos ir didėjančios aplinkos taršos gėlas vanduo tampa vis vertingesniu ištekliumi. Karštos vasaros ir sausros lemia, kad vasarą vandens išteklių taupymas yra labai svarbus ir Baltijos jūros regione.

Pripažinkim, kad gėlas vanduo yra daug darbo sąnaudų reikalaujantis produktas, kuris, nepaisant intensyvaus pirminio valymo, daugelyje šalių vis dar dažnai išleidžiamas po vienkartinio panaudojimo. Dėl tokios praktikos eikvojami pinigai, energija ir žmonių darbas, kurių kiekį būtų galima sumažinti iš nuotekų išgaunant vandenį.

Vis dėlto vandens regeneravimas susiduria su iššūkiais, susijusiais su specifiniais jo kokybės reikalavimais.

Regeneruotame vandens tyrimų tikslas – sumažinti jo galimo žalingo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai riziką. Svarbiausia yra sukurti sprendimus, kaip išgauti saugų vandenį, kuriame nėra patogenų ir mikrodalelių, kuriame yra tinkamas maistinių medžiagų kiekis. Taip pat labai svarbu įveikti galimas visuomenės abejones.

„ReNutriWater” tyrėjai žino kokia yra visuomenės samprata ir įsitikinimai dėl švaraus ir nešvaraus vandens, todėl projekte siekiama visų pirma ištirti negeriamojo regeneruoto vandens panaudojimą.

Projekto „ReNutriWater” veiklomis siekiame išsaugoti maistingąsias medžiagas regeneruotame vandenyje, kovoti su Baltijos jūros eutrofikacija ir sumažinti dirbtinių trąšų poreikį. Regeneruotame vandenyje galima išsaugoti maistines medžiagas, sureguliuoti jų kiekį ir vandenį panaudoti laistymui. Taip sumažinamas dirbtinių trąšų poreikis ir naudingai panaudojamos maistingosios medžiagos, užuot jas kaupus vandens valymo proceso liekanose; mažinama Baltijos jūros eutrofikacija, kurią sukelia būtent maistinių medžiagų perteklius. „ReNutriWater” bandomaisiais projektais išbandėme, kaip būtų galima gaminti ir naudoti maistinių medžiagų turtingą regeneruotą vandenį, sukuriant žiedinės ekonomikos verslo modelius vandens sektoriuje.

Tarp naudos iš regeneruoto vandens naudojimo gavėjų yra ir vietos valdžios institucijos, ir privatūs subjektai.

Vietos valdžios institucijos ir privatūs subjektai regeneruotą vandenį gali naudoti įvairiems tikslams, pavyzdžiui, gatvėms valyti ir plauti, automobilių plovykloms, fontanams ir tvenkiniams papildyti, poilsio zonoms drėkinti ir augalams veisti.

Susitikimo metu ir mes diskutavome apie jau dabar buityje naudojamus regeneruoto vandens atvejus.

ReNutriWater remiasi trimis bandomaisiais projektais:

1 bandomasis projektas: regeneruoto vandens dezinfekavimo efektyvumas. Vykdant bandomąjį projektą buvo sukurti efektyvūs regeneruoto vandens dezinfekavimo metodai.

2 bandomasis projektas: regeneruoto vandens sudėties koregavimas. Vykdant bandomąjį projektą atlikti regeneruoto vandens sudėties parinkimo metodų tyrimai, siekiant jį pritaikyti konkretiems poreikiams, pvz., augalų drėkinimui.

3 bandomasis projektas: kliūčių, trukdančių naudoti regeneruotą vandenį, pašalinimas. Vykdant bandomąjį projektą atlikti bandymai, siekiant užtikrinti saugų regeneruoto vandens naudojimą auginant augalus šiltnamiuose.

„ReNutriWater“ partneriai dalijasi bandomųjų bandymų rezultatais su tikslinėmis grupėmis.

Sukurti sprendimai ir priemonės padeda įvertinti pasirinktų pakartotinio vandens naudojimo technologijų įgyvendinimo galimybes.

Šiuo projektu siekiama spręsti įvairius iššūkius, kad būtų paspartintas politikos formavimas, palengvinant pakartotinio vandens naudojimo diegimą Europos miestuose. Geroji vandens pakartotinio naudojimo praktika skatina žiedinę ekonomiką ir padeda siekti kelių JT darnaus vystymosi tikslų.

Pagrindinis projekto partneris – Lenkijos vandens ūkio rūmai. Iniciatyvoje dalyvauja 14 projekto partnerių iš penkių šalių: Lenkijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos ir Danijos.

Vadovas (Handbook)

Šis vadovas yra konkrečiai sukurtas kaip išsamus šaltinis, kuriame pateikiamos vertingos įžvalgos, gautos išsamiai konsultuojantis su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis. Juo siekiama didinti informuotumą apie ypatingą pakartotinio vandens naudojimo svarbą ir didžiulį potencialą sprendžiant pasaulines vandens problemas, pabrėžiant jo vaidmenį tvariai valdant išteklius ir saugant aplinką. Pateikiant patirtį ir geriausią praktiką, įgytą kruopščiai vykdant bandomuosius projektus, vadove siekiama suteikti tikslinėms grupėms praktinių žinių ir veiksmingų strategijų, kurias galima taikyti įvairiomis aplinkybėmis. Tai lyg platforma, padedanti plėtoti bendradarbiavimą ir skatinti inovacijas vandens pakartotinio naudojimo praktikoje, užtikrinant, kad įgyta patirtis ir parengti sprendimai būtų prieinami ir pritaikomi plačiajai auditorijai.

Po susitikimo sulaukėme atsiliepimų:

„Dalyvaujant projekto viešinime sau dar kartą priminiau, kad ir namų sąlygomis galime pritaikyti pakartotinio vandens panaudojimo metodus. Kalbant apie pakartotinio vandens panaudojimą už buities ribų, manau reikalingas teisinis reglamentavimas, įstatyminės bazės korekcijos, stiprus politikos formavimas ir žinoma finansiniai ištekliai. Suprantama, kad pakartotinio vandens  panaudojimo taikymo metodai reikalauja pirmiausia papildomų kaštų, o po to seka – norai, naujų įpročių formavimas, sąmoningumas apie gamtos išsaugojimą. Tačiau laikai keičiasi ir manau nauji pokyčiai dėl aplinkos išsaugojimo neišvengiami, tik tam reikia dar laiko“, – sako Kristina Jankauskienė, Telšių rajono savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja.

Živilė Vasiliauskaitė, Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė dėkojo už galimybę prisidėti prie projekto viešinimo: „Manau, kad tai labai naudinga iniciatyva – susipažinti su įvairių Lietuvos ir Europos mastu vykdomais projektais leidžia geriau suprasti sektoriaus tendencijas ir naujoves. Taip pat būtų pravartu šiek tiek plačiau pristatyti vykdomus eksperimentus, jų eigą ir rezultatus, kad auditorija geriau suprastų praktinę projekto naudą ir inovacijų potencialą.“