Kovo 11 d. Europos Komisija (EK) pasiūlė sukurti bendrą Europinę migrantų grąžinimo sistemą, pagal kurią visoje ES būtų nustatytos spartesnės, paprastesnės ir veiksmingesnės grąžinimo procedūros. Naujoji grąžinimo teisinė sistema, apie kurią EK Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė politinėse gairėse ir kurią 2024 m. spalio mėn. paragino sukurti Europos Vadovų Taryba, yra labai svarbi priemonė, papildanti praėjusiais metais priimtą Migracijos ir prieglobsčio paktą, kuriame išdėstytas visapusiškas požiūris į migraciją.

Šiuo metu visoje ES grąžinamų asmenų dalis siekia tik 20 proc., o taikomų sistemų įvairovės nulemtas susiskaidymas skatina piktnaudžiavimą, todėl reikalinga šiuolaikiška, paprastesnė ir veiksmingesnė teisinė sistema. Naujosios taisyklės valstybėms narėms suteiks reikiamų priemonių, kad grąžinimas būtų veiksmingesnis, kartu visapusiškai gerbiant pagrindines teises.

Naujųjų bendrųjų taisyklių elementai:

• Europinė sistema, kurią sudaro reglamentas, kuriame nustatyta bendra sprendimų grąžinti priėmimo tvarka, ir Europos grąžinimo orderis, kurį turi išduoti valstybės narės. Tai sumažins susiskaidymą Europos Sąjungos lygmeniu, nes šiuo metu taikomos 27 skirtingos sistemos.
• Sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimas leis vienai valstybei narei pripažinti ir tiesiogiai vykdyti kitos valstybės narės priimtą sprendimą grąžinti nepradedant naujo proceso. Iki 2027 m. liepos 1 d. – Migracijos ir prieglobsčio pakto taikymo pradžios metinių – Europos Komisija peržiūrės, ar valstybės narės yra nustačiusios tinkamą tvarką, kad Europos grąžinimo orderiai būtų veiksmingai tvarkomi, ir priims įgyvendinimo sprendimą, pagal kurį bus privaloma pripažinti ir vykdyti kitos valstybės narės priimtą sprendimą grąžinti.
• Aiškios priverstinio grąžinimo taisyklės, kartu skatinant savanorišką grįžimą. Priverstinis grąžinimas bus privalomas, kai neteisėtai ES esantis asmuo nebendradarbiauja, pasislepia kitoje valstybėje narėje, neišvyksta iš ES iki nustatyto savanoriško išvykimo termino arba kelia pavojų saugumui. Taikant šį požiūrį skatinamas savanoriškas grįžimas per nustatytus išvykimo iš ES terminus.
• Griežtesni grąžinamų asmenų įpareigojimai, suderinti su aiškiomis apsaugos priemonėmis. Aiškūs įpareigojimai bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis per visą grąžinimo procedūrą. Kartu numatomos aiškios pasekmės nebendradarbiavimo atveju, tokios kaip išmokų sumažinimas ar atsisakymas jas skirti arba kelionės dokumentų konfiskavimas. Kartu bus stiprinamos bendradarbiavimo paskatos, įskaitant paramą savanoriškam grįžimui.
• Tvirtos apsaugos priemonės per visą grąžinimo procesą. Visos su grąžinimu susijusios priemonės turi būti įgyvendinamos visapusiškai laikantis pagrindinių ir tarptautinių žmogaus teisių standartų. Tai užtikrinama taikant aiškias procedūras, pavyzdžiui, susijusias su teise pateikti skundą, parama pažeidžiamiems asmenims, griežtomis nepilnamečių ir šeimų apsaugos priemonėmis ir negrąžinimo principo laikymusi.
• Griežtesnės taisyklės siekiant riboti piktnaudžiavimą ir valdyti pasislėpimo problemą. Valstybėms narėms bus suteikta galimybė taikyti griežtesnes grąžinamų asmenų buvimo vietos taisykles, jos taip pat galės reikalauti, kad atitinkami asmenys pateiktų finansinę garantiją, reguliariai teiktų informaciją arba gyventų nacionalinių valdžios institucijų paskirtoje vietoje. Naujosiose taisyklėse nustatytos aiškios sulaikymo sąlygos, jei kyla pavojus, kad asmuo pasislėps, taip pat sulaikymo alternatyvos. Sulaikymas gali trukti iki 24 mėnesių (šiuo metu – 18 mėnesių). Be to, sprendimų grąžinti stabdomasis poveikis nebebus automatinis, nebent kils problemų, susijusių su negrąžinimo principo taikymu.
• Konkrečios taisyklės, taikomos pavojų saugumui keliantiems asmenims. Valstybės narės turės iš anksto įvertinti, ar asmuo kelia pavojų saugumui. Kai toks pavojus nustatomas, tokiems asmenims taikomos griežtos taisyklės, be kita ko, dėl privalomo priverstinio grąžinimo, draudimo atvykti ilgesnį laikotarpį ir skirtingų sulaikymo pagrindų. Teisėjo nurodymu sulaikymas gali neapsiriboti įprastu 24 mėnesių laikotarpiu. 
• Readmisija kaip grąžinimo proceso dalis. Siekiant panaikinti atotrūkį tarp sprendimo grąžinti ir faktinio grąžinimo į trečiąją šalį, naujosiomis taisyklėmis nustatoma bendra tvarka, kad priėmus sprendimą grąžinti būtų sistemingai pateikiamas readmisijos prašymas. Pagal jas taip pat leidžiama trečiosioms šalims perduoti duomenis readmisijos tikslais.
• Grąžinimo centrai. Valstybės narės paragino ieškoti novatoriškų migracijos valdymo sprendimų. Šiuo pasiūlymu nustatoma teisinė galimybė remiantis dvišaliu arba ES lygmeniu sudarytu susitarimu ar suderinta tvarka į trečiąją šalį grąžinti neteisėtai ES esančius asmenis, dėl kurių priimtas galutinis sprendimas grąžinti. Toks susitarimas gali būti sudarytas arba dėl tokios tvarkos gali būti susitarta su trečiąja šalimi, kuri laikosi tarptautinių žmogaus teisių standartų ir principų pagal tarptautinę teisę, įskaitant negrąžinimo principą. Tai netaikoma šeimoms, turinčioms nepilnamečių ir nelydimų nepilnamečių, o tokių susitarimų įgyvendinimas arba tokios tvarkos taikymas turi būti stebimas. 

Tolesni veiksmai

Dabar šį pasiūlymą turi patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Europos Komisija teisėkūros institucijoms padės daryti pažangą derybose dėl šio reglamento projekto. Europos Komisija taip pat paskelbs savo tarnybų darbinį dokumentą, kuriame bus išsamiai išdėstyti rengiant pasiūlymą naudoti faktiniai duomenys.

Pagrindiniai faktai

Pagal Migracijos ir prieglobsčio paktą, kuris bus pradėtas taikyti 2026 m. viduryje, prieglobsčio prašymai bus nagrinėjami greičiau ir veiksmingiau. Kad tai būtų tvaru, grąžinimas turi būti vykdomas neatidėliojant. Teikiamu pasiūlymu ši spraga panaikinama.

Šiandien siūlomu reglamentu panaikinama galiojanti 2008 m. Grąžinimo direktyva. 2018 m. pateiktas Europos Komisijos pasiūlymas dėl Grąžinimo direktyvos išdėstymo nauja redakcija bus panaikintas, kaip paskelbta 2025 m. Europos Komisijos darbo programoje.