Naujienos

Konstruktyvi ir verslui aktuali informacija.

2021 m. pagrindiniai šalies ekonominiai ir socialiniai rodikliai

Apžvelgiant praėjusių metų rezultatus galima teigti, kad ekonomika augo sparčiai. Didėjo pramonės produkcijos apimtis, augo mažmeninė ir tarptautinė prekyba. Laisvų darbo vietų skaičius – rekordinis, bedarbių – mažėjo. Atlyginimai augo dešimtadaliu, bet dėl sparčiai kylančių kainų realus darbo užmokesčio didėjimas siekė 4 proc.

BVP didėjo dėl pramonės produkcijos augimo

2021 m. BVP sudarė 55,4 mlrd. EUR to meto kainomis. Palyginti su 2020 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 5,1 proc. (nepašalinus sudarė 4,8 proc.).

Praėjusiais metais beveik penktadaliu išaugo pramonės produkcija. Jos parduota už 28,4 mlrd. EUR to meto kainomis, tai 19,4 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2020 m. Labiausiai padidėjo gamyba: chemikalų ir chemijos – 45,6 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 39,9 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos – 34,9 proc., pagrindinių metalų – 28,9 proc., kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių – 28,2 proc.

Keliais vežta daugiau krovinių

Visų transporto rūšių krovinių vežimo apyvarta 2021 m. padidėjo 2,1 proc., o krovinių vežimas – 5,3 proc. Bendroje krovinių vežimo apyvartoje didžiąją dalį užima kelių ir geležinkelių transporto apyvarta. Kelių transporto krovinių vežimo apyvarta didėjo 5 proc., krovinių vežimas – 8,5 proc., o geležinkelių transporto krovinių vežimo apyvarta sumažėjo – 8,2 proc., krovinių vežimas – 4,4 proc.

Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2021 m. sumažėjo 3,2 proc. Keleivių srautas oro uostuose padidėjo 36,6 proc.

Didėjo žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos

Žemės ūkio produkcijos vertė to meto kainomis praėjusiais metais padidėjo 7,8 proc. Augalininkystės produkcijos vertė paaugo 8,1 proc., o gyvulininkystės produkcijos – 7,2 proc. Žemės ūkio produktų supirkimo kainos išaugo 15,6 proc. Labiausiai išaugo grikių (37,1 proc.), rapsų (35,2 proc.), bulvių (34,2 proc.), iš gyvulininkystės produktų – pieno (16,9 proc.), galvijų (14,7 proc.), paukščių (11,2 proc.) supirkimo kainos.

Pirko kompiuterius ir sporto prekes

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta pernai išaugo 12,9 proc. palyginamosiomis kainomis ir sudarė 14,8 mlrd. EUR, o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 19,6 proc. ir sudarė 831 mln. EUR.

Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 5,7 proc., ne maisto prekėmis – 19,1 proc., automobilių degalų mažmeninė prekyba – 13,7 proc. palyginamosiomis kainomis.

Iš ne maisto prekių labiausiai išaugo kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos – 52,8 proc. ir sporto prekių – 48,7 proc. mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse. Per metus užsakomasis pardavimas paštu arba internetu išaugo 41,6 proc. palyginamosiomis kainomis.

Bent kartą per 12 mėn. prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė 60 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. Palyginti su 2020 m., e. prekybos vartotojų buvo 9 procentiniais punktais daugiau. Internetu apsiperka ir vyresni (65–74 metų) gyventojai. 17 proc. iš jų prekes ir paslaugas įsigijo internetu.

Būsto kainos kyla, statybos nestoja

Būsto kainos pasiekė aukštumas. 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 18,9 proc.

Baigtų statyti būstų per praėjusių metų devynis mėnesius buvo 15 proc. mažiau nei 2020 m. per tą patį laikotarpį. Daugiausia pastatytų (36 proc.) naujų būstų – Vilniuje. 12 proc. baigtų statyti naujų būstų buvo Kauno m. sav., 11 proc. – Vilniaus r. sav.

Vis dėlto, tai nereiškia, kad statybų mažėja. 2021 m. III ketv. naujiems gyvenamiesiems pastatams statyti išduoti 2 398 leidimai, arba 41,6 proc. daugiau nei prieš metus. Beveik visi išduoti leidimai – individualiems namams statyti.

Lietuviškų prekių eksportas padidėjo ketvirtadaliu  

Remiantis išankstiniais duomenimis, 2021 m. prekių eksportas sudarė 34,5 mlrd. EUR, importas – 37,5 mlrd. EUR. Palyginti su 2020 m., eksportas padidėjo 20,3 proc., importas – 28,5 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 3 mlrd. EUR.

2021 m. sausio–lapkričio mėn. daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją ir Lenkiją. Lietuva daugiausia eksportavo chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (14,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,5 proc.) bei mineralinių produktų (10 proc.); daugiausia importavo mašinų ir mechaninių įrenginių (17,8 proc.), mineralinių produktų (17,3 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,2 proc.).

Per 11 praėjusių metų mėnesių lietuviškos kilmės prekių eksportas pasiekė 19,3 mlrd. EUR ir sudarė 61,9 proc. viso Lietuvos eksporto. Palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 25 proc., be mineralinių produktų –  20,8 proc. Pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerės: Vokietija, Jungtinės Valstijos, Lenkija, Latvija ir Nyderlandai.

Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija, kurios eksportas išaugo 64,8 proc., mineralinių produktų eksportas padidėjo 61,4 proc., įvairių pramonės dirbinių eksportas – 23,5 proc.

Paslaugų eksportas 2021 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 3,2 mlrd. EUR – 17,8 proc. daugiau nei 2020 m. trečiąjį ketvirtį, paslaugų importas sudarė 2 mlrd. EUR – augimas  39,1 proc.

Steigė naujus ūkio subjektus

Lietuvoje veikė 113,5 tūkst. ūkio subjektų (44 proc. visų įregistruotų Juridinių asmenų registre). Veikiančių ūkio subjektų skaičius augo 5 proc. Nors ir paveiktas pandemijos prekybos sektorius išsaugojo lyderio poziciją. Beveik ketvirtadalis ūkio subjektų (22,3 proc.) vykdė didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą. Po dešimtadalį ūkio subjektų užsiėmė kita aptarnavimo veikla (10,3 proc.) bei profesine, moksline ir technine veikla (10,9 proc.).

Dauguma (83,7 proc.) veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų, juose dirbo 16,6 proc. visų šalies dirbančiųjų.

Įregistruota 15 tūkst. naujų ūkio subjektų – tai 13 proc. daugiau negu 2020 m.

Daugiausia investuoja Vokietija

Ir Lietuvos tiesioginės investicijos, ir užsienio investicijos mūsų šalyje augo. Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje per metus padidėjo 4,1 proc. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 24,8 mlrd. EUR. Daugiausia mūsų šalyje investavo Vokietija, po jos – Švedija, toliau – Estija, Nyderlandai, Honkongas, Lenkija, Kipras.

Per metus iš pirmojo investuotojų dešimtuko labiausiai ūgtelėjo Lenkijos – 37,5 proc., Honkongo – 30,5 proc. investicijos, o mažėjo – Liuksemburgo ir Danijos, atitinkamai 26,1 ir 3,3 proc.

Kinijos ir Taivano investicijos Lietuvoje bendrai nebuvo reikšmingos ir sudarė 0,1 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.

Lietuvos sukauptosios tiesioginės investicijos užsienyje per metus padidėjo 4,4 proc. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 9 mlrd. EUR. Daugiausia investuota Jungtinėse Valstijose, Latvijoje, Estijoje, Kipre, Nyderlanduose. Iš minėtų šalių per metus labiausiai didėjo investicijos Nyderlanduose – 66,4 proc.

IT sektorius ir logistika – klesti, turizmas – išgyvena sąstingį

Daug įmonių ir įstaigų suteikė sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Praėjusiais metais 8,3 proc. visų užimtų gyventojų nurodė, kad paprastai dirbo namuose, bent retkarčiais namuose dirbo 4,6 proc. užimtųjų. Palyginti su 2020 m., paprastai dirbančių namuose užimtųjų dalis padidėjo 1,5 karto, o palyginti su 2019 m. – daugiau kaip 3 kartus.

Tai darė įtaką pajamų augimui kompiuterių, programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos (28,1 proc.), informacinių paslaugų įmonėse (75,6 proc.). Net apie 2,5 karto augo interneto vartų paslaugas teikiančių įmonių pajamos.

Transporto sektoriuje per vienuolika praėjusių metų mėnesių, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, maždaug trečdaliu augo krovinių vežimo, jų tvarkymo bei logistines paslaugas teikiančių įmonių pajamos. Įmonių, teikiančių pašto paslaugas, pajamos išaugo 14,4 proc.

Jau matoma nedidelių atsigavimo ženklų ir turizmo sektoriuje. Per 2021 m. vienuolika mėnesių, palyginti su 2020 m. metų tuo pačiu laikotarpiu, oro transporto įmonių pajamos padidėjo 5,3 proc., apgyvendinimo įstaigų – 11,4 proc., o kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusios veiklos įmonių pajamos išaugo net dvigubai (2,1 karto). Tačiau šių veiklų pajamos toli gražu dar nesiekia 2019 m. lygio.

Priešpandeminio lygio nesiekia ir turistų skaičius. Išankstiniais duomenimis, per 2021 m. apgyvendinta 2,4 mln. turistų. Tai 39,4 proc. mažiau nei 2019 m. – priešpandeminiu laikotarpiu. Apgyvendinimo įstaigose mažėjo ir nakvynių skaičius.

Apgyvendinimo įstaigos išsilaikė iš vietinių turistų – 2021 m. ši tendencija itin ryški. Vietiniai turistai sudarė apie 80 proc. svečių. Šiek tiek turistų atvyko iš Lenkijos (11,3 proc.), Latvijos (11,2 proc.), Vokietijos (9,4 proc.). Sulaukiame svečių ir iš tolimų šalių, tokių kaip Fidžis, Samoa, Paragvajus ir Burundis.

Kas trečia įmonė gavo nukentėjusiems nuo COVID–19 paramą

Parama verslui padėjo stipriai sušvelninti neigiamą COVID-19 poveikį ekonomikos augimui. Daugiau nei trečdalis įmonių gavo nukentėjusiesiems nuo COVID-19 skirtą valstybės paramą. 2020 m. mokestinė pagalba siekė 609 mln. EUR, o 2021 m. – 788 mln. EUR. 2020 m. subsidijos viršijo 1 mlrd. EUR, o 2021 m. – 730 mln. EUR.

2021 m. mokestinės paramos įmonėms gavėjų skaičius siekė 42 tūkst., o subsidijų – 38 tūkst., tai sudarė beveik 40 proc. visų įmonių. Vienam gavėjui teko nuo 16 iki 19 tūkst. EUR mokestinės paramos. Vidutinė subsidija vienai įmonei sumažėjo nuo 22 iki 19 tūkst. EUR.

Prekės brango

Praėjusiais metais ir šių metų pradžioje visuomenę stebino sparčiais tempais augančios kainos. 2021 m. (2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu) užfiksuota didžiausia metinė infliacija per pastaruosius penkerius metus − 10,6 proc.

Tokį kainų šuolį lėmė su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro – 24,6 proc., transporto prekių ir paslaugų – 17,8 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 10,4 proc. kainų augimas. Didelį smūgį gyventojams sudavė beveik 60 proc. išaugusios šilumos energijos kainos, daugiau nei 50 proc. brango ir kietasis kuras, apie 40 proc. pakilo gamtinių dujų, 35 proc. – dyzelinių degalų, 34 proc. – benzino kainos. Elektra pabrango 11 proc.

Per 2021 m. vartojimo prekės pabrango 11,7 proc., o paslaugos – 7,8 proc. Paslaugų kainų didėjimo tendencija matoma nuo 2011 m.

Per penkerius metus vartotojų kainos išaugo penktadaliu. Paslaugos brangsta greičiau nei prekės.

ES vidutinė metinė (2021 m., palyginti su 2020 m.) infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sudarė 2,9 proc. Lietuvoje – 4,6 proc.

Rekordiškai daug laisvų darbo vietų

Praėjusiais metais užimtų gyventojų buvo 1 mln. 368,6 tūkst. ir šis skaičius per metus beveik nepasikeitė. Tačiau itin sumažėjo bedarbių – 16,8 proc.

2021 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,1 proc., arba 1,4 procentinio punkto mažesnis nei 2020 m.

Norintiems dirbti gyventojams netrūko pasiūlymų – 2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 26,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams – tai 45,3 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo pramonės įmonėse – 5 tūkst. (18,6 proc. visų laisvų darbo vietų), transporto ir saugojimo – 4,4 tūkst. (16,5 proc.), prekybos įmonėse – 4,2 tūkst. (15,8 proc.).

Pusės šalies darbuotojų darbo užmokestis – 804 EUR ar mažiau

Vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis augo beveik dešimt procentų ir sudarė 1 568 EUR. Atskaičius mokesčius vidutinis užmokestis – 995,3 EUR.

Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vidutinį vartotojų kainų pokytį) per metus padidėjo 4,1 proc. Darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, ypač žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (apie 13,6 proc.) profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje (apie 12,2 proc.). Kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėse bruto DU didėjo nuo 3,7 proc. transporto ir saugojimo veikloje iki 11,5 proc. švietime bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje.

Didžiausią neto darbo užmokestį gavo informacijos ir ryšių (apie 1 721 EUR), finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (apie 1 612 EUR), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (apie 1 230 EUR) įmonių darbuotojai.

Darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, mediana – 804 EUR, kitaip tariant, pusės šalies darbuotojų darbo užmokestis yra 804 EUR ar mažiau.

Mažiausią darbo užmokestį gavusiųjų ketvirtadalis (I kvartilis), atskaičius mokesčius, 2021 m. spalio mėn.  duomenimis uždirbo 591 EUR ir mažiau, II kvartilis – nuo 591 iki 804 eurų, III kvartilis darbuotojų uždirbo nuo 804 iki 1 133 EUR ir likęs ketvirtadalis − daugiau nei 1 133 EUR.

Išaugęs mirtingumas

Pandemija ir susiklosčiusios aplinkybės labiausiai paveikė ne ekonominius rodiklius, bet demografinę situaciją. Per metus gyventojų sumažėjo 15,8 tūkst. (0,6 proc.). Tai lėmė neigiama natūrali kaita – mirė 23,3 tūkst. daugiau žmonių negu gimė. 2021 m. mirė 47,9 tūkst. žmonių, tai 4,4 tūkst. (10,1 proc.) daugiau negu 2020 m., kai mirusiųjų skaičius taip pat buvo išaugęs. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 15,6 proc. (2020 m.) iki 17,1 proc. (2021 m.). Kūdikių gimė 2 proc. mažiau.

Visuomenė sensta – vaikų 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių. 2022 m. pradžioje šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų teko 31 pagyvenęs žmogus (65 metų ir vyresnio amžiaus) ir 23 vaikai (0–14 metų amžiaus).

Atvyksta daugiau nei išvyksta

Neto tarptautinė migracija buvo teigiama – 7,5 tūkst. daugiau žmonių atvyko nei išvyko iš Lietuvos, tačiau dėl gerokai didesnės neigiamos natūralios kaitos to neužteko, kad gyventojų skaičius nesumažėtų.

2020 m. emigracija buvo sumažėjusi dėl kelionių apribojimų, o imigracija išaugusi. Tendencija, kad  emigracija mažėja, imigracija auga stebima nuo 2016 m. 2021 m. iš Lietuvos emigravo 28,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 5,2 tūkst. (22,7 proc.) daugiau negu 2020 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 8,3 proc. (2020 m.) iki 10,1 proc. (2021 m.). Daugiausia jų (23,2 proc.) išvyko į Jungtinę Karalystę, mažiau – į Norvegiją, Vokietiją.

2021 m. į Lietuvą imigravo 35,9 tūkst. žmonių – 7,2 tūkst. (16,7 proc.) mažiau nei 2020 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 15,4 proc. (2020 m.) iki 12,8 proc. (2021 m.). Pusė atvykusiųjų – Lietuvos Respublikos piliečiai. Iš užsieniečių į Lietuvą daugiausia atvyko Baltarusijos (44,8 proc.) ir Ukrainos (27,1 proc.) piliečių.

Praėjusiais metais šalis susidūrė su neteisėtos migracijos problema. Per metus į šalį pateko 4 326 neteisėti migrantai. Didžioji dauguma – daugiau nei pusė – Irako piliečiai, taip pat yra Kongo, Sirijos, Kamerūno, Baltarusijos, Afganistano valstybių piliečių.

 

Lietuvos statistiko departamento informacija

Atgal
Kitos naujiens
2022-12-01

Šiaulių PPAR narių dovanų katalogas

Kalėdinė dovana – tai puiki galimybė nustebinti ir pradžiuginti verslo partnerius, klientus, kolegas ir...
Plačiau
2022-11-28

Jubiliejiniame renginyje apdovanoti verslo lyderiai!

  Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Verslo bendruomenės šventiniame renginyje „Trisdešimtmečio...
Plačiau
2022-11-23

EUROCHAMBRES BEI ŠIAULIŲ PPAR INICIATYVA SURENGTA BIOMAISTO IR EU4BCC DISKUSIJŲ SESIJA

Vilniaus Rotušėje įvyko didžiausias Baltijos šalyse AgroMaisto forumas „Taika maistui“ („Peace for food“)....
Plačiau