Vilniaus Rotušėje įvyko didžiausias Baltijos šalyse AgroMaisto forumas „Taika maistui“ („Peace for food“). Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, vykdydami EUROCHAMBRES projektą ,,EU4Business:Connecting Companies” bendradarbiavo su „AgriFood Lithuania DIH“, kitais organizatoriais bei partneriais ir sėkmingai iniciavo sesiją ,,ES ir Rytų partnerystės bendradarbiavimas biomaisto sektoriuje: galimybės ir iššūkiai“.

Agromaisto krizės klausimas šiuo metu ypatingai svarbus Baltijos šalims, kuriose žemės ūkio ir maisto sektorius sudaro svarbią BVP dalį bei kasmet atneša pajamų į valstybės biudžetą. Po Rusijos pradėto karo su kaimynine Ukraina, sutriko įmonių importo bendradarbiavimas, sukėlęs nemažai pokyčių ne tik maisto sektoriuje bet ir darbo rinkoje. Dėl didelės infliacijos, kuri šiuo metu, lyginant 2021 ir 2022 metų rudens sezoną siekia beveik 24 proc., o Lietuva yra pirmaujanti pagal infliacijos lygį Europos Sąjungoje, užimanti trečiąją vietą. Tai kelia grėsmę visiškai darbo sektoriaus stagnacijai.

Dėl to, „AgriFood Lithuania DIH“ kartu su EUROCHAMBRES ir kitais partneriais, atsižvelgdami į destabilizaciją darbo, ūkio ir maisto sektoriuje bei jame kilusią krizę, apžvelgė kokybiško maisto prieinamumo sąlygas, kylančias tvarumo problemas esant nepaprastajai padėčiai bei kylanti poreikį stiprinti ekonominiu ryšius ir abipusį bendradarbiavimą su Artimųjų Rytų šalimis. EUROCHAMBRES teigimu, būtent tai yra svarbiausia misija šių dienų kontekste – ne tik tvarios ekonomikos vystymo skatinimas ir darbo vietų kūrimas, bet nuolatinis bendradarbiavimas su Rytų partnerystės šalimis (EaP), kurios reformuodamos savo ekonomiką pagaliau integravosi į pasaulinę rinką ir šiuo metu vaidina svarbų vaidmenį joje.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų iniciatyva, forumo 3-ajame hole vyko BioMaisto konsorciumo ir Eu4Business diskusijų sesija. Generalinis direktorius Alfredas Jonuška pasveikino dalyvius iš EUROCHAMBRES, Sevilijos, Antverpeno, Lenkijos, Bulgarijos, Moldovos rūmų bei kitus renginio dalyvius, pristatė Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komiteto svarstomas nuomones, liečiančias ES ir Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimą. Vėliau Europos Komisijos, Eurochambres ir kiti ekspertai aptarė:

• Kaip pritraukti naujų investicijų į darbo, eksporto\importo, maisto ir ūkio pramonės sektorius;
• Kaip padidinti Rytų partnerystės ekologiškų produktų sektoriaus konkurencingumą;
• Kokių rezultatų pavyko pasiekti EU4BCC BioMaisto konsorciumui per veikimo laikotarpį;
• Kaip padidinti EU ir EaP bendradarbiavimo galimybes;
• Kodėl reikia stiprinti bendradarbiavimą su Artimųjų Rytų šalimis;
• Kokių padarinių iniciatyvoms turėjo Rusijos invazija į Ukrainą ir kaip pavyko su jomis susidoroti;
• Ar maisto švaistymas yra aktuali nūdienos tema.

EU4BCC: Mažos ir vidutinės įmonės yra šiandieninės ekonomikos stuburas

EUROCHAMBRES kartu su BioMaisto konsorciumu nemažai dėmesio skyrė Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) darnaus vystymo plėtrai, kuri, jų teigimu, šiandien yra ekonomikos stuburas. Rytų regione MVĮ sudaro net 95 proc. viso sektoriaus, kas daro įtaką ne tik visuomenės susitelkimui, bet ir neleidžia įsivyrauti oligarchijai, kuri stabdo konkurenciją ir neleidžia dirbti natūraliam ekonominiam varikliui. Tad pagrindiniu tikslu tampa – sudaryti sąlygas ES ir EaP įmonių aljansams klestėti, bendradarbiauti bei kurti tvarios ekonomikos ateitį kartu.

Konsorciumo lyderės Carmen Fernández teigimu, svarbiausias projekto tikslas – MVĮ tinklo sudarymas su Artimųjų Rytų (Armėnijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Bulgarijos ir Gruzijos) šalimis ir bendrų projektų vystymas, siekiant sumažinti nedarbo lygį, plėsti eksportą su kitomis ES šalimis, pagerinti bendradarbiavimą. Carmen pristatė ir stebinančius rezultatus: nuo projekto pradžios, jau pavyko:

1. Pritraukti apie 150 MVĮ iš ES, kurios praplėtė EaP eksporto galimybes ir tapo naujomis bendradarbiavimo dalyvėmis;
2. Į projektą įtraukti apie 140 MVĮ iš EaP šalių;
3. Pasirašyti 10 bendradarbiavimo sutarčių;
4. Verslą remiančioms organizacijoms pradėti teikti 10 naujų paslaugų verslui;

Sustiprinti jaunimo ir moterų įsitraukimą į sektorių

Žemės ūkio prognozės 2023-2027 m

Konferencijoje dalyvavusios maisto ir gėrimų industrijos ekspertės Africa Romeo teigimu, tam, kad būtų pagerintas Rytų partnerystės konkurencingumas ir ekologiško maisto sektoriaus plėtra, privaloma toliau vystyti diskusijų lauką ir skatinti bendradarbiavimo iniciatyvas – tai yra projekto pagrindas.

Konferencijoje dalyvavusi Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovė (European Commission DG AGRI) Katarzyna Dyja teigė, jog pagrindinis siekis ateityje žemės ūkį ES ir Artimuosiuose Rytuose vystyti tvaresnių ir atsparesnių ūkininkavimo sistemų link. Per pastarąjį dešimtmetį ES žemės ūkis pasiekė svarbių kertinių rezultatų, užtikrinančių tvaresnę ateitį bei kokybišką maisto gavybą ir tiekimą:

1. ES žemės ūkio produkcijos bendroji pridėtinė vertė 2019 m. siekė 224 mlrd. Eur, o tai beveik 20 proc. daugiau, nei 2010 m.;
2. Ekologinė gamyba 2019 m. pasiekė beveik 14 mln. ha, 2012-2019 m. laikotarpiu didėdama net 5, 5 proc.;
3. ES ekologiškų maisto ir gėrimo produktų rinka padidėjo dvigubai:
4. Pesticidų pardavimas sumažėjo (nuo 1990 m.) net 25 proc.;

Tačiau nepaisant to, žemės ūkio sektorius susiduria ir su kertiniais iššūkiais:

1. Ūkio sektoriuje dirbančiųjų atlyginimas vis dar vienas mažiausių visoje darbo rinkoje;
2. Žmonių, dirbančiųjų iki 44 metų amžiaus rinkoje vos 7 proc.;
3. Dėl sausrų kasmet žemės ūkiui, energetikai ir vandens tiekimui tenka patirti nuostolių iki 9 mlrd. Eur.;
4. Prognozuojama, kad pasaulinis vidutinis ryžių, kukurūzų ir kviečių derlius sumažės nuo -3 proc. iki -10 proc. vienam atšilimo laipsniui.;

Dėl to, pasak K. Dyjos ateityje būtina vykdyti daugiafunkcinę permainų politika, kuri apimtų kelis sektorius ir nebūtų fokusuota tik į vieno iš jų vystymą.

Naujasis Bendrosios žemės ūkio politikos (Common Agricultural Policy) planas susideda iš trijų pagrindinių žodžių – fairer, greener, socially sustainable (sąžiningesnis, žalesnis, socialiai tvarus).

Sąžiningesnis

Tam, kad ūkio sektoriaus paramos pajamos būti paskirstytos teisingu ir skaidriu būdu, taip pat tam, kad paskirstymas atitiktų šiandieninį poreikį, t. y. – orientavimąsi į MVĮ arba šiuo atveju mažus ir vidutinius ūkius, Europos Komisija siūlo:

1. Privalomą piniginės paramos perskirstymą smulkiesiems ūkiams;
2. Aktyvūs bei motyvuoti ūkininkai gali pretenduoti į tiesiogines išmokas;
3. Mokėjimų konvergencija;
4. Skirti paramą gamintojų bendradarbiavimui stiprinti, siekiant sukurti sąlygas ūkiams dirbti susitelkus;
5. Skirti specialiąsias paramas vaisių, alyvuogių, vyno daržovių ir apynių augintojams bei vyndariams ir bitininkams.

Žalesnis

Nauja programa kovos su aplinkosaugos problemomis, pagrindiniai kriterijai: klimato kaitos padarinių mažinimas, erozijos stabdymas, kraštovaizdžio saugojimas.

Socialiai tvarus

Pagrindinis iššūkio tikslas skatinti jaunimą ir naujai besikuriančius ūkius įsilieti į rinką, suteikiant palankias darbo, atlygio ir konkurencingumo sąlygas, užtikrinančias saugią ir finansiškai stabilią kasdienybę. Pagrindiniai siekiai:

1. Ne mažiau kaip 3 proc. tiesioginių išmokų turi būti skiriama jauniesiems ūkininkams remti;
2. Didinamas moterų įsitraukimas į žemės ūkio sektorių;
3. Didesnis dėmesys gyvulių gerovei užtikrinti;

EUROCHAMBRES projektas ,,EU4Business:Connecting Companies” finansuojamas ES iniciatyvos EU4BCC lėšomis