Europos Komisija skelbia Europos semestro rudens dokumentų rinkinį, kuris yra pirmasis po to, kai 2024 m. balandį įsigaliojoES ekonomikos valdymo sistemos reforma. Tai – esminis etapas siekiant reformos tikslų, kad sistema taptų paprastesnė, skaidresnė, veiksmingesnė ir užtikrinanti didesnę valstybių narių atsakomybę.

Naujoji sistema padeda valstybėms narėms užtikrinti makroekonominį stabilumą, ekonomikos augimą ir fiskalinį tvarumą – šie veiksniai itin svarbūs ES ekonominei galiai šiandieninėje sudėtingoje pasaulinėje aplinkoje. Sistema taip pat skatina vykdyti reformas ir investicijas, kurios padės pagrindą ilgalaikiam ekonomikos stabilumui ir tvariam augimui. Galiausiai ji padeda kurti piliečiams naudingą atsparesnę, sąžiningesnę, konkurencingesnę ir saugesnę ES ekonomiką.

Europos semestro rudens dokumentų rinkinys parengtas po užsitęsusio sąstingio laikotarpio ES ekonomikai vėl pradedant nuosaikiai augti. Valstybėms narėms prireikus vykdant fiskalinį koregavimą, ateičiai numatoma, kad augimą skatinančios viešosios investicijos 2025 m. padidės beveik visose valstybėse narėse, o keliose valstybėse narėse prie to labai prisidės plano „NextGenerationEU“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. RRF) ir kitų ES fondų lėšos.

Paprastesnės taisyklės, kuriose atsižvelgiama į įvairius fiskalinius iššūkius

Naujojoje ekonomikos valdymo sistemoje nustatytos paprastesnės ir skaidresnės fiskalinės taisyklės. Joje naudojamas vienintelis veiklos rodiklis, t. y. valstybės narės daugiametis grynųjų išlaidų planas, taip sudarant palankesnes sąlygas stebėti, kaip laikomasi reikalavimų. Šia sistema taip pat nustatoma rizika grindžiama priežiūra, pritaikyta prie kiekvienos valstybės narės individualios fiskalinės būklės, ir sudaromos sąlygos vykdyti laipsniškesnį fiskalinį koregavimą, jei jis paremtas konkrečiomis reformomis ir investicijomis.

Naujoji sistema sudaro sąlygas laipsniškai ir realistiškai mažinti valstybių skolos lygį, kuris gerokai padidėjo po COVID-19 pandemijos ir po jos kilusios energetikos krizės. Patikimi viešieji finansai yra būtina makroekonominio stabilumo ir tvaraus ekonomikos augimo sąlyga.

Augimui palankių reformų ir investicijų skatinimas

Pagal naująją sistemą visos valstybės narės į savo vidutinės trukmės laikotarpio planus įtraukia reformas ir investicijas, kuriomis siekiama bendrų ES prioritetų ir reaguojama į Europos semestro metu konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nustatytus iššūkius. Jie, be kita ko, apima žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, socialinį ir ekonominį atsparumą, energetinį saugumą ir gynybos pajėgumų stiprinimą.

Vidutinės trukmės laikotarpio planų vertinimas

Naujosios ekonomikos valdymo sistemos kertinis akmuo – vidutinės trukmės laikotarpio planai. Į vieną vidutinės trukmės laikotarpio planą įtraukiant fiskalinius, reformų ir investicijų tikslus gaunamas nuoseklus ir supaprastintas procesas.

Europos Komisija baigė 21 iš 22 pateiktų planų vertinimą.

Europos Komisija įvertino, kad iš 21 plano naujosios sistemos reikalavimus atitinka ir patikimą fiskalinę kryptį, kuria siekiama užtikrinti, kad atitinkamų valstybių narių skolos lygis būtų pradėtas tvariai mažinti arba išlaikomas apdairus, nurodo 20. Tai yra šių valstybių narių planai: Airijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Maltos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos ir Švedijos. Europos Komisija rekomenduoja ES Tarybai patvirtinti į šių valstybių narių planus įtrauktus grynųjų išlaidų planus. Dėl Nyderlandų Europos Komisija pasiūlė, kad ES Taryba rekomenduotų grynųjų išlaidų planą, atitinkantį birželio mėn. Komisijos perduotą techninę informaciją.   

Vengrijos vidutinės trukmės laikotarpio planą Europos Komisija dar vertina.

Penkių iš Europos Komisijos teigiamai įvertintų 20-ties vidutinės trukmės laikotarpio planų grynųjų išlaidų planas grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimu nuo ketverių iki septynerių metų, remiantis į planus įtrauktais reformų ir investicijų įsipareigojimais. Visais penkiais atvejais Europos Komisija įvertino, kad į tuos planus įtrauktos priemonės atitinka pratęsimo kriterijus. Tai yra Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Suomijos vidutinės trukmės laikotarpio planai.

2025 m. biudžeto planų projektų vertinimas

Europos Komisija taip pat įvertino 17 euro zonos valstybių narių pateiktus 2025 m. biudžeto planų projektus ir išnagrinėjo, ar jie yra tinkami pirmieji atitinkamų vidutinės trukmės laikotarpio planų įgyvendinimo etapai.

Europos Komisijos atliktame biudžeto planų projektų vertinime daugiausia dėmesio skiriama 2024–2025 m. grynųjų išlaidų augimui, t. y. ar grynosios išlaidos neviršija viršutinių ribų, nustatytų valstybių narių vidutinės trukmės laikotarpio planuose, jei tokie planai yra parengti ir laikomi atitinkančiais naująją sistemą.

Laikoma, kad fiskalines rekomendacijas atitinka aštuonios euro zonos valstybės narės, jas ne visai atitinka septynios, jų neatitinka viena ir rizikuoja neatitikti taip pat viena:

• vertinama, kad rekomendacijas atitinka Graikija, Kipras, Latvija, Slovėnija, Slovakija, Italija, Kroatija ir Prancūzija, nes numatoma, kad jų grynosios išlaidos neviršys viršutinių ribų;
• vertinama, kad reikalavimus ne visai atitinka Estija, Vokietija, Suomija ir Airija, nes numatoma, kad jų metinės (Suomija, Airija) ir (arba) bendros (Estijos, Vokietijos, Airijos) grynosios išlaidos viršys atitinkamas viršutines ribas;
• vertinama, kad rekomendaciją ne visai atitinka Liuksemburgas, Malta ir Portugalija: nors numatoma, kad jų grynosios išlaidos neviršys viršutinių ribų, neatidėliotinų energijos paramos priemonių iki 2024–2025 m. žiemos, kaip rekomendavo ES Taryba, jos laipsniškai nepanaikins;
• vertinama, kad rekomendacijos neatitinka Nyderlandai, nes numatoma, kad grynosios išlaidos viršys viršutines ribas;
• vertinama, kad rekomendacijos rizikuoja neatitikti Lietuva, nes numatoma, kad grynosios išlaidos viršys rodiklius, kuriuos Europos Komisija laikytų tinkamu pirmuoju naujosios ekonomikos valdymo sistemos įgyvendinimo etapu.

Tolesni veiksmai pagal perviršinio deficito procedūrą

Perviršinio deficito procedūra yra Stabilumo ir augimo pakto vadinamoji korekcinė dalis.

Šiame rudens dokumentų rinkinyje Europos Komisijos rekomendacijos dėl daugiamečių grynųjų išlaidų planų siekiant panaikinti perviršinį deficitą pateikiamos aštuonioms valstybėms narėms (Belgijai, Italijai, Lenkijai, Maltai, Prancūzijai, Slovakijai, Rumunijai ir Vengrijai), kurioms šiuo metu taikoma perviršinio deficito procedūra.

Daugumos šių valstybių narių taisomieji planai grindžiami jų pačių vidutinės trukmės laikotarpio planuose nustatytais grynųjų išlaidų planais. Tai dera su tuo, kad pagal naująją ekonomikos valdymo sistemą daug dėmesio skiriama valstybių narių atsakomybei už fiskalinius įsipareigojimus.

Jei plano ar rekomendacijos dėl vidutinės trukmės laikotarpio plano nėra (kaip yra Belgijos ir Vengrijos atveju), perviršinio deficito procedūros rekomendacijoje nurodytas taisomasis planas yra grindžiamas Komisijos perduota ir remiantis naujausiais duomenimis atnaujinta ketverių metų orientacine trajektorija.

Į dokumentų rinkinį taip pat įtrauktas pranešimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalį dėl Austrijos ir Suomijos, kuriame vertinama, ar šios valstybės narės laikosi deficito kriterijaus.

Austrija pranešė, kad planuojamas deficitas 2024 m. viršys 3 proc. BVP pamatinę vertę, o Europos Komisijos prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą 2025 ar 2026 m. nėra numatomas sumažėjimas, kad deficitas nesiektų 3 proc. BVP pamatinės vertės. Todėl Europos Komisija apsvarstys galimybę pasiūlyti ES Tarybai nustatyti, kad Austrijoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Austrijos valdžios institucijos pareiškė ketinančios imtis būtinų veiksmų, kad 2025 m. deficitas būtų sumažintas tiek, kad nesiektų 3 proc. Europos Komisija yra pasirengusi įvertinti naujas priemones, kai tik vyriausybė jas oficialiai suderins ir pakankamai išsamiai detalizuos.

Dėl Suomijos, kuri taip pat pranešė, kad planuojamas deficitas 2024 m. viršys 3 proc. BVP, Europos Komisija neketina siūlyti pradėti perviršinio deficito procedūros, nes numatoma, kad, nesiimant papildomų politikos priemonių, deficitas pamatinės vertės nebeviršys jau nuo 2025 m.

Priežiūros po programos įgyvendinimo ataskaitos

Priežiūros po programos įgyvendinimo ataskaitose vertinama valstybių narių, gavusių paramą pagal finansinės pagalbos programas, (Airijos, Graikijos, Ispanijos, Kipro ir Portugalijos) ekonominė, fiskalinė ir finansinė padėtis, didžiausią dėmesį skiriant jų gebėjimui grąžinti skolas. Ataskaitose daroma išvada, kad visos penkios valstybės narės gebėjimą grąžinti skolas išlaiko.

Tolesni veiksmai

Dabar Europos semestro rudens fiskalinių dokumentų rinkinio elementus aptars ES Taryba ir Euro grupė.

ES Tarybai patvirtinus vidutinės trukmės laikotarpio planus, Europos Komisija stebės, ar valstybės narės vykdo tuose planuose nustatytus atitinkamo laikotarpio įsipareigojimus. Valstybės narės teiks metines pažangos ataskaitas, kad būtų sudarytos palankesnės veiksmingos stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sąlygos.

Artimiausiomis savaitėmis Europos Komisija pateiks antrą Europos semestro rudens dokumentų rinkinio dalį, įskaitant metinę tvaraus augimo strategiją, euro zonai skirtą rekomendaciją, įspėjimo mechanizmo ataskaitą ir pasiūlymą dėl bendros užimtumo ataskaitos.