Naujienos

Konstruktyvi ir verslui aktuali informacija.

LIETUVOS PPAR ASOCIACIJA APDOVANOJO METŲ GERIAUSIUS: TARP JŲ – ŠIAULIŲ PPAR NARIAI

 

Antradienį Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) įteikė kasmetinius „Lietuvos eksporto prizo 2022“, „Lietuvos metų verslininkės/vadovės“ ir „Darbo žvaigždės“ apdovanojimus. Renginio laureatai ir pranešėjai ypatingą dėmesį skyrė Europos žaliajai transformacijai, galinčiai tapti vienu svarbiausių Lietuvos nacionalinės ir regioninės ekonomikos variklių.

„Lietuvos eksporto prizas 2022“ šiemet įteiktas penkioms įmonėms iš skirtingų šalies regionų, pernai pademonstravusioms geriausius eksporto, augimo, naujų rinkų bei naujovių, aukštos pridėtinės vertės ir tvarumo paieškos rezultatus.

Šiaulių regione „Lietuvos eksporto prizas 2022“ skirtas PET produkcijos gamintojai UAB „Putokšnis“, eksportą auginusiai 60% iki 75 mln. Eur. Įmonė neseniai pakeitė savo ilgametį prekės ženklą į tvarumo strategiją atspindintį pavadinimą „Doloop“, bendrovė gamyboje jau gali naudoti iki 50% perdirbtos žaliavos, taip pat pasitelkti gamybines atliekas. Aktyviai vystomas eksportas į naujas rinkas: Ukrainą, Prancūziją ir Namibiją.

Vilniaus regione apdovanojimą „Lietuvos eksporto prizas 2022“ pelnė automobilinių ir pramoninių filtrų gamintoja UAB „Baltic filter“, eksportą padidinusi 26% iki 13,5 mln. Eur, eksportuojanti beveik 90% produkcijos į 50 šalių, atradusi Afrikos ir Azijos rinkas bei nuolat investuojanti į procesų robotizavimą ir naujų produktų kūrimą.

Prizas už geriausius 2022 m. eksporto pasiekimus Kauno regione skirtas trikotažo gamintojai UAB „Omniteksas“, eksportą pernai auginusiai 38% iki 14,4 mln. Eur. Ilgametė tekstilės sektoriaus bendrovė, nuolat ieškanti inovacijų, pastaraisiais metais perorientavo gamybą į aukštos pridėtinės vertės produkciją bei investuoja į tvarumo procesus ir technologijas – tai jai leidžia sėkmingai konkuruoti su Azijos gamintojais, žengti į Europos, JAV ir net Pietų Korėjos rinkas.

Klaipėdos regione „Lietuvos eksporto prizą 2022“ laimėjo laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos smeltė“, per keliolika metų iš eilinės uosto krovos kompanijos išaugusi į modernų ir produktyvų konteinerių paskirstymo centrą. Bendrovės eksportas pernai augo net 75% iki 27 mln. Eur, beveik trečdalis šio rezultato pasiekta naujose rinkose. „Klaipėdos smeltė“ taip pat sukūrė efektyvų sprendimą karinės technikos krovai ir sandėliavimui bei tapo pagrindiniais NATO jūriniais vartais regione.

„Lietuvos eksporto prizas 2022“ Panevėžio regione įteiktas biologinių preparatų žemės ūkiui gamintojai UAB „Bioenergy LT“. Įmonė kuria inovatyvius, moksliniais tyrimais pagrįstus produktus. Praėjusiais metais įmonė atvėrė beveik 1 mln. Eur vertės bioprocesų ir biokontrolės tyrimų laboratoriją. Jos eksportas 2022 m. išaugo net 87% palyginti su 2021 m. ir sudarė 3,7 mln. Eur.

„Metų verslininkės/vadovės“ apdovanojimas šiemet įteiktas buhalterinės apskaitos UAB „Solidus Vox“ direktorei Jurgitai Navikienei. Jos vadovaujamos įmonės pajamos per paskutinius 5 metus padvigubėjo, o J. Navikienė greta verslo yra aktyvi žinių ir patirties skleidėja – ji kelia klausimus dėl verslo mokestinės bazės tobulinimo, dalyvauja įvairiose darbo grupėse, teikia konsultacijas, veda mokymus ir seminarus, vadovauja „Neofin“ finansininkų klubui bei rūpinasi verslumo skatinimu būdama jaunųjų verslininkų mentore.

LPPARA tradiciškai pagerbė iškilius asmenis įteikdama sidabro (II laipsnio) „Darbo žvaigždės“ apdovanojimus už verslo aplinkos gerinimą bei svarų indėlį į Rūmų sistemos stiprinimą. 1939 m. įsteigtas apdovanojimas tarpukariu turėjo valstybės ordino statusą. Šiemet „Darbo žvaigždės“ įteiktos „Teltonika“ įmonių grupės įkūrėjui ir prezidentui Arvydui Paukščiui, UAB „Klaipėdos transekspedicija“ vadovui ir savininkui Gintautui Šiaškui, UAB „Baltic Champs“ generaliniam direktoriui Arūnui Radzevičiui ir UAB „Vidista“ direktorei ir savininkei Vidai Maišėnienei.

Dėmesys klimatui neutraliai ekonomikai

Apdovanojimų pranešimų ir diskusijų metu dėmesys buvo skirtas geopolitiniams ir ekonomikos iššūkiams. Renginio dalyviai sutiko, kad energetikos krizė jau slopsta, matomi palūkanų mažinimo signalai metų pabaigoje ar kitų pradžioje, tačiau paklausa eksporto rinkose dar kurį laiką išliks trapi, o verslą ir toliau lydės geopolitiniai neapibrėžtumai. Vis dėlto Lietuvai atsiveria ir naujos galimybės, visų pirma – klimatui neutralios ekonomikos srityje.

Pasak apdovanojimų dalyvius sveikinusio šalies Prezidento Gitano Nausėdos, ES „žaliasis posūkis“ yra unikalus šansas Lietuvos verslo bendruomenei.

„Lanksti Lietuvos verslo bendruomenė gali greičiau už kitus įjungti kitą pavarą, tapti nauja žalios apdirbamosios gamybos lydere. Tik svarbu, kad šis proveržis nepaliktų nuošalyje Lietuvos regionų: turime ne tik mažinti atsilikimą nuo labiau pažengusių ES regionų, bet ir regioninę nelygybę šalies viduje“, – kalbėjo Prezidentas.

Jam pritarė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pasak jo, žaliosios transformacijos srityje Lietuva turi konkurencinį pranašumą – neprisirišimą prie iškastinės energetikos.

„Žalioji ekonomika generuoja darbo vietas regionuose: kiekvienas instaliuotas atsinaujinančios energijos megavatas, kiekviena biomasės jėgainė ar gamykla ar bet kurie kiti žalieji projektai užtikrina tolygesnę regioninę raidą“, – sakė S. Gentvilas.

Renginyje taip pat kalbėjęs Susisiekimo ministras Marius Skuodis pabrėžė visame pasaulyje vykstančias energetikos, tiekimo grandinių, geopolitikos, vertybių ir technologijų transformacijas, dėl kurių verslas ir vyriausybės privalo artimiau bendradarbiauti, o Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kalbėjo apie siekį, kad mokestinė bazė užtikrintų ne tik teisingumo ir proporcingumo kriterijus, bet ir ekonomikos augimą.

„Nepaisant verslui kylančių iššūkių, pernai eksportavome lietuviškos kilmės prekių ketvirtadaliu daugiau nei 2021 metais. Tai dar vienas įrodymas, kad Lietuvos verslo lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti yra didelis mūsų šalies privalumas. Bendromis pastangomis ieškokime, kur dar galėtume atsirasti, o ten kur esame –  būkime labiau matomi. Kurkime daugiau galimybių Lietuvai“, – teigė A. Armonaitė.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) yra 1996 m. įsteigta nevyriausybinė nepelno organizacija, vienijanti ir atstovaujanti penkiems regioniniams prekybos, pramonės ir amatų rūmams Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bei daugiau kaip 2000 jų narių.

Pagrindinis LPPARA tikslas yra verslo interesų atstovavimas gerinant aplinką verslo plėtrai, eksportui, investicijoms ir visuomenės gerovei. LPPARA teikia pasiūlymus dėl verslo aplinkos gerinimo, konsoliduotą pozicija teisėkūroje, vertina valdžios sprendimus, dalyvauja ir kuria darbo grupes, apvalaus stalo diskusijas.

 

Atgal
Kitos naujienos
2024-05-21

Enterprise Europe Network Lietuva dalinasi – užsienio verslo pasiūlymai

  Turkai ieško partnerių HORIZON-EIE-2024-CONNECT-02-01 kvietimui. RDRTR20240506009 Įmonė iš Prancūzijos...
Plačiau
2024-05-21

Athens Riviera Forumas

Birželio 18-20 dienomis Graikijoje, Atėnuose vyks Athens Riviera Summit. Atėnų Rivjeros aukščiausiojo lygio...
Plačiau
2024-05-21

„ES skaitmeninės tapatybės dėklė: iššūkiai ir galimybės Lietuvai“

Balandžio 30 d. Europos Parlamentui patvirtinus eIDAS2 Reglamentą, kuris įteisina ES skaitmeninę tapatybę, bei...
Plačiau